Birželio 14 d. arkivyskupijos Šeimos centro darbuotojai ir keletas savanorių dalyvavo maldingoje kelionėje į Kretingą ir Pakutuvėnus. Išvykę anksti ryte kelionės dalyviai pirmiausia aplankė Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią ir dvaro sodybą, vėliau meldėsi Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, grožėjosi M. Oginskio dvaro ansambliu bei jį supančiu parku. Visus sužavėjo nuostabaus grožio vandens lelijos, puošiančios parko tvenkinį ir tarsi bylojančios Jėzaus žodžius: Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, bet sakau jums: nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena iš jų (Mt 6, 28-29); Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai gana savo vargo (Mt 6, 34).
Pakeliui į Kretingą keliautojai aplankė netoliese esantį didžiausią Europoje japonišką sodą Samogitia, įsikūrusį vadinamajame Muzikanto kalnelyje. Įsismarkavęs lietus nesudrumstė kelionės dalyvių nuotaikos ir noro apžiūrėti bonsų ir akmenų sodų bei įsigyti japoniškų gėlių daigų.
Kretingoje Šeimos centro darbuotojai pirmiausia aplankė Šv. Klaros vienuolyną. Tai pirmasis ir vienintelis šios kongregacijos vienuolynas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Šv. Klaros seserims būdingas kontempliatyvus gyvenimo būdas ir gilus pamaldumas. Seserys papasakojo apie vienuolyno charizmą, šv. Klaros gyvenimą, pasidalijo savo pašaukimo patirtimi. Po to kartu su seserimis kelionės dalyviai meldėsi vienuolyno koplyčioje. Aplankę šalia pranciškonų vienuolyno esančią arbatinę-knygyną „Špitolė“, visi nuskubėjo į Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią, kur meldėsi ir užtarimo prašė prie Šv. Antano altoriaus.
Nušvitus saulutei visi norėjo pasisveikinti su jūra, kuri nuo Kretingos – vos už 11 km. Drąsiausi nepabūgo pasinerti į bangas, juolab, kad šv. Antanas tikrai nepagailėjo palankaus oro maudynėms.
Pakutuvėnus keliautojai pasiekė vėlai vakare. Pasimeldę Šv. Antano Paduviečio bažnytėlėje visi su dideliu susidomėjimu klausėsi brolio Pauliaus Vaineikio OFM pasakojimo apie Pakutuvėnų bendruomenę ir Susitaikinimo sodybą, į kurią atvyksta žmonių, išgyvenančių įvairias krizes. Čia, gamtos prieglobstyje, jie patiria paguodą ir dvasinę ramybę. Gabalėlį tos ramybės į Šeimos centrą išsivežė ir šios kelionės dalyviai, namus pasiekę jau po vidurnakčio.
Šią maldingą kelionę parėmė privatus Vokietijos fondas.
