Vasario 17 d. arkivyskupijos konferencijų salėje vyko kasmetinė Kauno arkivyskupijos Caritas konferencija. Joje pristatyta ir aptarta arkivyskupijos Caritas 2010 metų veiklos ataskaita, pasidalyta, kaip geriau atlikti labai svarbią Bažnyčios karitatyvinę tarnystę. Dalyvavo arkivyskupijos Caritas pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, Lietuvos Caritas generalinis direktorius kun. Robertas Grigas, arkivyskupijos dekanai, parapijų klebonai, Caritas vedėjos, savanoriai.
Konferenciją sveikinimo žodžiu pradėjo arkiv. S. Tamkevičius. Pranešimą apie 2010 m. darbą , dėl ligos konferencijoje nedalyvavus arkivyskupijos Caritas direktoriui kun. Virginijui Birjotui, perskaitė arkivyskupijos Caritas reikalų vedėja ses. Viktorija Maknauskaitė SJE.
Arkivyskupijoje dirba 423 karitiečių, jiems talkina 206 savanoriai. Caritas skyriai veikia visose Kauno miesto ir daugumoje arkivyskupijos parapijų. 8-iuose Vaikų dienos centruose socialiai apleistų šeimų vaikai pamaitinami, gali paruošti pamokas, praleisti laisvalaikį. Jų veiklą remia ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybė, parapijos, arkivyskupijos Caritas. Dvylikti metai su Prahos Caritas vykdomas bendras projektas „Globa per atstumą“ ir remiama 50 socialinės rizikos šeimose augančių vaikų. Kasdien apie 900 asmenų pamaitinama Kauno I dekanato Sriubos valgykloje, taip pat maitinimo punkte Petrašiūnų parapijoje. Arkivyskupijoje veikia 8 senelių arba globos namai. Karitietės lanko vienišus neįgaliuosius, senelius. Gausus būrys studentų iš VDU, KTU atliko Caritas praktiką, padirbėjo savanoriais. Atsiliepimuose jauni žmonės pastebėjo karitiečių atsidavimą, dvasinę stiprybę. Karitatyvinei veiklai iš parapijų buvo skirta 49 tūkst. litų, iš rėmėjų gauta per 28 tūkst., iš fondų – per 26 tūkst., iš kitų šaltinių – 26 tūkst. litų. Privatūs rėmėjai paaukojo 55 tonas drabužių, apie 900 kg maisto produktų, buitinės technikos, žaislų. Taip paramą gavo apie 10 tūkst. asmenų. „Maisto banko“ akcijose dalyvavo Kauno, Kėdainių, Jonavos Caritas skyriai, talkino LSMU, Verslo kolegijos studentai, mokyklų moksleiviai.
„Ta kryptimi mus neabejotinai veda ir Vatikano II Susirinkimas: daugybę kartų kalbėdamas apie reikalingumą kurti žmogiškesnį pasaulį <...>. Žmonių pasaulis netaps žmoniškesnis, jeigu į plačią visuomeninių santykių sferą drauge su teisingumu neįtrauksime tos „gailestingos meilės“, kuri sudaro mesijinę Evangelijos naujieną“ (iš Jono Pauliaus II enciklikos „Apie Dievo gailestingumą“ Dives in misericordia, 14)“, – pabrėžta pranešime, atspindėjusiame gyvą karitatyvinę dvasią ir darbus arkivyskupijoje, visuose dekanatuose.
Kaip Caritas dalyvauja ES maisto dalijimo nepasiturintiems programoje, aptarė atsakinga už tai Onutė Virbašiūtė. Nors ir sėkmingai karitiečiams darbuojantis MIATLNA programoje (metų pabaigoje parama išdalyta beveik 75 tūkst. asmenų), tenka įveikti nemažai sunkumų (į seniūnijas keliauja po 8–9 tonas maisto produktų). „Karitietės dirba tyloje, jų darbas gali atrodyti nuobodus ir monotoniškas, bet jį dirbti gali tik tyraširdžiai“, – sakė O. Virbašiūtė, dėkodama už bendradarbiavimą, linkėdama optimizmo, susiklausymo, ragindama atverti vargą ir pritraukti žmonių, kurie gali ateiti į pagalbą.
Kai kuriuos arkivyskupijos Caritas veiklos aspektus patikslinęs arkiv. S. Tamkevičius padėkojo už ataskaitą, ypač už sėkmingą, didelį darbą dalyvaujant MIATLNA programoje. Būtų geriau, pasak ganytojo, kad šio darbo nereikėtų dirbti, bet kaip parašyta Šventajame Rašte, vargšų visada bus. Arkivyskupijos Caritas dėmesį arkivyskupas ypač atkreipė į ateities strategiją, pasiūlė ieškoti konkrečių būdų, kaip gavusius paramą pačius įtraukti į artimo meilės darbus, ugdyti supratimą, jog ir jie turi rūpintis kažką kitiems duoti. Pasak ganytojo, bendras rūpestis Lietuvoje – karitiečių amžius, tad ir arkivyskupijoje svarbu atjauninti Caritas organizaciją, pritraukti daugiau jaunų žmonių.
Jonavos dekanas kun. Audrius Mikitiukas išsakė pasiūlymų, kaip labiau parodyti parapijai karitiečių veiklą, pvz., rengiant specialias Caritas dienas ir taip pritraukiant į šią tarnystę, sudominant – ypač jaunimą. Buvo pabrėžta dvasinė pagalba, švietėjiška veikla. Caritas vadovai, pasak kun. A. Mikitiuko, turėtų ieškoti būdų, o klebonai – palaikyti geras iniciatyvas.
Pasak Lietuvos Caritas generalinio direktoriaus kun. R. Grigo, Caritas veikloje išties labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp rūpinimosi žmogaus kūnu ir dvasia, atsiliepti į socialinius vargstančių poreikius ir kartu neapleisti dvasinių dalykų. Buvo pabrėžtas klebono vaidmuo parapijoje, jo autoritetas, rūpinimasis, kad visoms sielovados sritims nebūtų pritrūkta dėmesio ir darbininkų. Pasak kun. R. Grigo, į Caritas organizaciją įsitraukia jaunesnių žmonių, jaunieji karitiečiai ugdomi mokyklose. Buvo pastebėta, jog šioje organizacijoje dirbdami, iš pradžių ir nebūdami pačiais uoliausiais tikinčiaisiais, specialistai pamažu keičiasi, dvasiškai auga.
Kauno Petrašiūnų parapijos, ypač išplėtojusios karitatyvinę veiklą, savanoris pasidalijo patirtimi, kaip globojami ir remiami žmonės kviečiami bendrai melstis, bendrauti tarpusavyje.
Apibendrindamas arkiv. S. Tamkevičius pastebėjo, kad nors vargo Lietuvoje būta ir anksčiau, žmonės nebuvo tokie pikti kaip šiandien. Pasak ganytojo, vienas iš Caritas uždavinių, keliamų ir kunigams, ir karitiečiams, ir būtų ugdyti žmonių dėkingumą, gerumą – vien remiant varguolius, o dvasiškai jiems nieko neduodant galima ir pralaimėti.
Vyskupas J. Ivanauskas padėkojo arkivyskupijoje tarnaujantiems karitiečiams, kurių tarnystė apibūdinama ir reglamentuojama Kauno arkivyskupijos antrajame sinode. Buvo pasidalyta įžvalgomis, kaip rengti metines konferencijas, kad jos atspindėtų platesnį žvilgsnį į Caritas organizacijos dabartį ir ypač ateitį: kviečiant pranešimus skaityti ir dekanatų vedėjas, formuluojant ir gvildenant strategines temas, metodus ir kt.
