Spalio 4 d. Kaune vyko seminaras „Suaugusiųjų krikšto katechumenato vykdymas Lietuvos parapijose“, skirtas visiems besidomintiems suaugusiųjų pasirengimu įkrikščioninimo sakramentams. Seminare dalyvavo entuziastai iš Elektrėnų, Garliavos, Kaišiadorių, Kauno, Kretingos ir Šiaulių.
Seminarą vedė Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, Kauno arkivyskupijos Katechetikos centro vadovas Artūras Lukaševičius. Istorinėje dalyje lektorius pasakojo, kad nuo II amžiaus katechumenatas yra „durys į Bažnyčią“. Klestėjęs IV–V amžiais, katechumenatas VIII amžiuje išnyksta ir lieka tik misijų kraštuose. Jis atgaivinamas po Vatikano II Susirinkimo. Popiežius Paulius IV 1972 metais parašo Suaugusiųjų įkrikščioninimo apeigyną (Ordo Initiationis Christianae Adultorum). Apeigynas numato tris žmonių, kuriems skirtas katechumenatas, grupes: 1) nekrikštytieji; 2) negavusieji tinkamos katechezės ir nepriėmusieji Pirmosios Komunijos ar Sutvirtinimo sakramentų; 3) ne katalikų bažnyčioje krikštyti žmonės, norintys tapti katalikais (turima galvoje krikščionis iš protestantiškų bažnyčių). Tačiau Katechumenatą gali lankyti žmonės, norintys geriau pažinti savo tikėjimą.
Suaugusiųjų įkrikščioninimas yra laipsniškas procesas, vykstantis tikinčiųjų bendruomenėje. Šis procesas apima keturis laikotarpius: evangelizacijos ir prieškatechumenato, katechumenato, nuskaistinimo ir apšvietimo bei pokrikštinės katechezės arba mistagogijos. Dėstytojas aptarė šiuos laikotarpius bei žingsnius, kuriais pereinama iš vieno etapo į kitą.
Katechumenato tikslas yra atsivertimas – visiškas proto ir širdies perkeitimas, sukrikščioninimas. Krikščionio gyvenimas yra nuolatinė atsivertimo kelionė, o katechumenatas padeda pradėti tą kelionę keliauti. Katechumenato struktūrą Bažnyčia suplanavo taip, kad būtų kuo geresnės sąlygos pradėti tikėjimo kelionę ir ją tęsti.
Dėstytojas pristatė įprastą Katechumenato susitikimo struktūrą, atsakė į susirinkusiųjų klausimus.
