Lapkričio 4 d. Kauno Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) parapijos salėje vyko Kauno I dekanato dvasininkų konferencija „Malda kunigo gyvenime“. Konferencijoje dalyvavo arkivyskupijos augziliaras vysk. Kęstutis Kėvalas, dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, parapijų klebonai, bažnyčių rektoriai ir kunigai.
Konferencija prasidėjo Šančių bažnyčioje 11 val. šv. Mišiomis už mirusius popiežius, vyskupus, kunigus ir diakonus. Šv. Eucharistijos liturgijai vadovavo vysk. K. Kėvalas, koncelebravo gausus būrys dekanato kunigų. Šv. Mišiose dalyvavo ir Šančių parapijos tikintieji. Vyskupas homilijoje kvietė visus, pagerbiant ir prisimenant iškeliavusius pas Viešpatį dvasininkus, nuoširdžiai panirti į dvasinio gyvenimo gelmes šiais besibaigiančiais Tikėjimo metais. Po šv. Mišių buvo sugiedota „Viešpaties Angelo“ malda.
Vėliau parapijos salėje buvo pasveikintas Šančių bažnyčios altaristas kun. jubil. Izidorius Butkus, švenčiantis kunigystės 65 m. jubiliejų.
Po sveikinimų mons. Vytautas Grigaravičius pristatė konferencijos temą ir pakvietė prelegentą kun. Gytį Stumbrą pravesti konferenciją.
Kun. G. Stumbras atvirai kalbėjo apie maldą kaip labai intymų santykį su Dievu. „Prašau nepasipiktinti, bet mano maldos mokykla seminarijoje užsibaigė. Nors dienotvarkėje buvo daug tradicinės maldos bendruomeniniu aspektu, bet maldos mokyklos neturėjau. Juk maldai yra būtinas gyvas santykis“, – kalbėjo prelegentas.
Kunigas priminė popiežiaus Jono Pauliaus II posinodinio apaštališkojo paraginimo „Pastores dabo vobis“ mintis apie maldą kaip vieną svarbiausių kunigų ugdymo matmenų. Buvo cituojamas kardinolas Christophas Schönbornas, kurio rekolekcijų meditacijos išleistose knygose, jose kalbama apie maldos svarbą kunigo gyvenime. Apie tai liudija ir Arso klebono patirtis. „Maldoje siela tarsi žuvis vandenyje. Mes tiek gyvename, kiek meldžiamės“, – kalbėjo prelegentas.
Kun. G. Stumbras liudijo apie kasdienę asmeninę kovą už maldą, kuri reiškia kovą už gyvenimą. „Pirmieji Jėzaus mokiniai klausė Jėzaus: ‚Kur gyveni?‘ Jis atsakė: ‚Ateikite ir pamatysite.‘ Tik atėjimas veda. Neišdrįsus ateiti, neįmanoma įžengti. Neįmanoma atrasti jo buvimo vienybėje su dangiškuoju Tėvu. Dažnai dėl rūpesčių mes pamirštame pirminį pašaukimo džiaugsmą. Juk tai buvo žavintis kvietimas. Kaip jo trūksta mūsų kasdienybėje ir mūsų kasdienėse šv. Mišiose. Nepažinti Jėzaus dvasiniame kelyje yra tarsi šeimoje nepažinti vyro ar žmonos. Skyrybų šeimoje pavyzdys tinka mums, kai atsiskiriame nuo Jėzaus“, – kalbėjo prelegentas.
Prelegentas dvasininkams kalbėjo apie pavojus kunigo maldai. „Jei paties Kristaus esame išmelsti, turime nemeluoti. Gerai, kai prabyla sąžinė, kai mus nevertai giria. Juk mes patys žinome, kokie esame. Būtina nuolatinė kova už maldą su savimi, su gundytoju. Reiktų permąstyti apie mūsų maldos vietą savo gyvenamosiose vietose. Reikalingas budėjimas. Save išeikvojame, prarandame laiką prie TV, interneto, išmaniųjų telefonų, kompiuterių. Laikas prie televizoriaus kartais yra visai bereikšmis. Kaip svarbu, pasak kardinolo Christopho Schönborno, kad žmonės rastų mus besimeldžiančius. Kviečiu dvasininkus naudotis popiežiaus Pranciškaus, tėvo Pranciškaus Masilionio SJ dvasinio paveldo patarimais apie Eucharistiją, kun. Juozo Zdebskio dienoraščiu“, – baigė kalbą kun. G. Stumbras.
Vėliau dekanas mons. V. Grigaravičius pristatė dekanato aktualijas. Konferencija užbaigta bendra malda ir pabendravimu prie pietų stalo.