MIESTO MISIJŲ susitikimas „Daugirdo“ viešbučio kavinėje ir jaunimo vakaras Jėzuitų bažnyčioje (2013 12 05)Kaune tęsėsi Miesto misijos trokštant Adventu metu pasidalyti su miesto žmonėmis Gerąja Naujiena apie artėjančias Viešpaties Gimimo šventes. Miesto misijos pirmąkart buvo surengtos šių metų birželį kauniečių ir miesto svečių dėmesį patraukusiais ir gausiai jų lankytais susitikimais su kunigais kavinėse, evangelizaciniais vakarais amfiteatre ir kt. (žr. čia >>).
Gruodžio 5-ąją gausus būrys kauniečių, tarp jų daug jaunų žmonių, „Daugirdo“ viešbučio kavinėje susitiko su kun. Arnoldu Valkausku, kuris kalbėjo tema „Šiuolaikiniai prietarai“.
Kun. A. Valkauskas išsyk užmezgė gyvą dialogą su vakaro dalyviais, kviesdamas iš pradžių mąstyti ir dalytis, ką mano apie žmogaus gyvenimo prasmę, nuo ko priklauso žmogaus laimė, kieno rankose iš tiesų yra mūsų gyvenimas, paakindamas tikėjimą suprasti kaip nuolatinį žmogaus santykį su savo Kūrėju, atrasti save kaip Dievo žmogų – tai žmogaus orumo, garbės, laisvės ir laimės pagrindas.
Pasak kun. A. Valkausko, Kūrėjas davė žmogui laisvą valią apsispręsti gyventi kaip Dievo vaikui, pasirinkti vertybes, tačiau matome, jog šiandien žmonių gyvenimas, kuris neretai yra sotus, visko pertekęs, kita vertus, neramus, įtemptas, pilnas neretai iš vaikystės atsinešamų psichologinių žaizdų, baimių būti nemylimiems, atstumtiems, raizgyte apraizgytas daugybe burtų, prietarų, maginio mąstymo, okultizmo, ezoterikos. Domėjimasis prietarais pastebimas net tarp vaikų, sunkiose situacijose žmonės ypač linkę naudotis įvairaus plauko „būrėjų“ paslaugomis, tai tampa ir tikėjimo pakaitalu.
Šie dalykai, kartais kylantys iš tuščio smalsumo, iš nesupratimo, iš besaikio pažinimo noro (pastebėta, jog į prietarus, beje, būna labai linkę tiksliųjų mokslų atstovai), iš pirmo žvilgsnio atrodantys visai nekalti (pvz., rytietiškos medicinos praktikos, joga), nejučia veda į dialogą su piktuoju. Tai rizikinga: kontaktas su anapusybe, dvasių pasauliu labai greit įtraukia ir pasiglemžia žmogų. Tai Dievo, kaip savo Kūrėjo, žmogaus gyvenimo Šeimininko, atmetimas.
Susitikimo dalyviai „Daugirdo“ viešbutyje uždavė kunigui daug klausimų, tarp jų – ir apie būdingus netgi katalikams „nekaltus“ būrimus, pvz., prie Kūčių stalo. „Tada geriau džiaukimės Viešpaties gimimu!“ – visai paprastai atsakė ir pakvietė visus kun. A. Valkauskas.
Vėliau daug šio vakaro dalyvių, ypač jaunimo, užsuko į Jėzuitų bažnyčią, kur vyko šlovinimo ir maldos už Kauną ir kauniečius, už visus žmones ir save pačius vakaras. Daugiau kaip 100 jaunuolių atėjo pabūti su Viešpačiu prie Švenčiausiojo Sakramento. Jį garbinimui išstatė vysk. Kęstutis Kėvalas.
Tą vakarą jaunimas šlovino Viešpatį ir giesme kartu su „Naujosios Sandoros“ bendruomene. Jauni žmonės turėjo galimybę pasišnekėti su kunigais, atlikti išpažintį – klausyklose jiems patarnavo kun. Artūras Kazlauskas ir kun. Darius Vasiliauskas. Užsukti į Jėzuitų bažnyčią tą vakarą kvietė prie jos durų lauke šviečianti žvakė. Per visą vakarą į bažnyčią kaskart užsukdavo ir kauniečių, kurie ėjo į Rotušės aikštę pasigrožėti Kalėdų egle.
„Žmogaus gyvenimo prasmė – garbinti Dievą“, – sakė žodį jaunimui taręs vyskupas Kęstutis. Ganytojo mintimi, pakviesdamas į šį šlovinimą ir garbinimą Dievas jau laimėjo jaunų žmonių laiko. O atsiliepdamas į Dievo kvietimą žmogus irgi laimi, nes jau dabar patiria Dievo karalystės blyksnį, dvasios atgaivą. Atėjusieji prie Jėzaus Eucharistijoje jau išgyvena Kalėdų slėpinį: Dievas tapo žmogumi, kad padovanotų savo artumą. Esantieji Viešpaties artumoje jau išgyvena Kalėdas, nes Eucharistijoje tęsiasi Jo įsikūnijimas. Joje Dievas yra likęs su žmogumi iki pat laikų pabaigos.
„Tai pati didžiausia dovana, kokia žmogų gali ištikti“, – sakė vysk. Kęstutis, primindamas, jog Advento laikas skirtas tam, jog kiekvienas žmogus asmeniškai išgirstų Dievo meilės balsą: „Tu esi mano mylimas...“
Kitą ketvirtadienį, gruodžio 12 d., 17.30 val. „Sadutės“ kavinėje kalbės kun. Erastas Murauskas, vėliau – šlovinimo vakaras Jėzuitų bažnyčioje ( žr. skelbimą >>).
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
