Švč. Sakramento adoruotojai Advento metu dalyvavo Susikaupimo dienoje, kuri gruodžio 14-osios šeštadienį surengta Kaune. Jos dalyviai (per 100 žmonių) arkikatedroje drauge šventė t. Jono Zubraus SJ vadovaujamą Eucharistiją, po jos valandą skyrė Švč. Sakramento adoracijai. Susikaupimo dienos programoje buvo ir dvi konferencijos tema „Ėdžios ir Kryžius“, kurias arkikatedros parapijos namuose vedė Šv. Jono kongregacijos apaštalinė ses. Marija Dovydė CSJ.
Trečiojo Advento sekmadienio, kuris dar vadinamas Džiaugsmo (Gaudete) sekmadieniu, išvakarėse ses. Marija Dovydė CSJ pakvietė Susikaupimo dienos dalyvius pamąstyti, kas iš tiesų yra krikščioniškas džiaugsmas, atkreipdama dėmesį į naująjį popiežiaus Pranciškaus apaštališkąjį paraginimą Evangelii gaudium („Evangelijos džiaugsmas“). „Evangelijos džiaugsmas pripildo gyvenimą visų, kurie sutinka Kristų“, – minėjo popiežiaus mintį apaštalinė sesuo, primindama, jog krikščionio džiaugsmas yra ne praeinantis pasaulio džiaugsmas. Jis kyla iš tikėjimo, jog niekas negali atskirti nuo Dievo meilės, plg. Evangeliją pagal Joną 16, 22, „jūsų širdys džiūgaus, ir jūsų džiaugsmo niekas iš jūsų nebeatims“ .
Viešpaties Gimimo šventei besirengiančius Eucharistinio Jėzaus garbintojus ses. Marija Dovydė pirmoje konferencijoje ragino pamąstyti apie pavojų pernelyg sužmoginti Kalėdas, žvelgti į jas tik kaip į gražią šventę – gražūs išgyvenami jausmai gali neatvesti iki pačios tikėjimo gelmės, susitikimo su slėpiniu. Kalėdų džiaugsmą įmanoma suprasti tik Velykų džiaugsmo šviesoje. Šis džiaugsmas neatsiejamas nuo Velykų žinios, jog mus myli Dievas, kuris dėl mūsų perėjo per kančią ir mirtį.
„Kryžiaus šešėlis jau krinta ant Kūdikio lopšio“, – priminė ses. Marija Dovydė šv. Kryžiaus Teresės Benediktos (Editos Stein) mintį, atkreipdama dėmesį, jog ir Kalėdų liturgija irgi veda į tai (II Kalėdų dieną minimas pirmasis tikėjimo kankinys šv. Steponas, vėliau šv. Nekaltieji vaikeliai). Pats Jėzus dar negimęs buvo atmestas, Erodas jį jau pasmerkia mirti, vėliau irgi buvo nepriimtas ir pasmerktas kančios ir mirties baisumui. Pasak ses. Marijos Dovydės, Jėzaus Gimimo slėpiniu Dievas tarsi pažadina nuodėmę, išprovokuoja šviesos atsiskyrimą nuo tamsybių, atsiskyrimą tų, kurie Jo nepriima.
Dievas įsikūnija, kad išvaduotų žmogų nuo nuodėmės, kraujo, puikybės ženklo. Savo įsikūnijimu Dievas prisiima visą žmogiškumą (tai pirmoji jo kenozė), kad pasiimtų vėliau nešti ant savo pečių žmonijos nuodėmių naštą. Todėl Kryžius suteikia Kalėdų tikrovei visišką tikrumą. Velykose Kalėdų tikrovė įgauna pilnutinę prasmę. Pasak ses. šv. Jono kongregacijos sesers, Kalėdos – tai pažadas, aušra. Jas švęsdami turime dėkoti Dievui, kad Jis gimsta žmogišku kūnu, bet labiau – kad gimęs žmogumi toliau visą gyvenimą atiduoda ir dovanoja save meilėje.
Susikaupimo dienos dalyviai turėjo progą meditacijoje žvelgti į senovinę Jėzaus Gimimo ikoną, kurioje visi simboliai subtiliai nurodo į dieviškojo Kūdikio laukiančią mirtį.
Antroje konferencijoje kalbėta apie Jėzaus kryžių kaip naujo gimimo pradžią. Tai, kaip sakė ses. Marija Dovydė CSJ, dieviškasis paradoksas, suvienijantis gimimą ir mirtį; tai vienas neišskiriamas Dievo meilės slėpinys.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba