Fotografijos Silvijos Knezekytės
Gruodžio 19 d. kaip ir kasmet, artėjant Kalėdoms, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ savo bendradarbius – kurijos, kitų bažnytinių institucijų, organizacijų vadovus ir darbuotojus, šiemet kartu su jų šeimomis, pakvietė į adventinį susitikimą. Šios dienos popietę visi drauge šventė Eucharistiją Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčioje, vėliau dalyvavo Kūčių vakarienėje, kuri vyko arkivyskupijos konferencijų salėje. Čia „Šviesos dirbtuvėlių“ jaunimas parodė kalėdinį vaidinimą.
Eucharistijos liturgijai seminarijos bažnyčioje vadovavo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo jos rektorius mons. Aurelijus Žukauskas, seminarijos dvasios tėvas kun. Severinas Holocheris OFM, Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, VDU Santuokos ir šeimos studijų centro direktorius kun. dr. prof. Andrius Narbekovas, arkivyskupijos „Caritas“ direktorius kun. Virginijus Birjotas. Arkivyskupo paraginti Eucharistijos dalyviai meldėsi vieni už kitus, kad iš tiesų dvasiškai atsinaujinę sutiktų Viešpaties Gimimo šventes.
Homiliją sakęs arkivyskupas priminė, jog prieš 2 tūkstančius metų savo Įsikūnijimu Viešpats pradėjo savo misiją žemėje, nuo kurios priklauso kiekvieno žmogaus amžinasis gyvenimas. Ko reikia, kad šis gyvenimas nebūtų baisus pralaimėjimas, kokį patyrė Šventajame Rašte minimas Samsonas? Svarbiausia yra ištikimybė Dievui. Jo pašauktas žmogus turi ir pats dėti pastangų jai išlaikyti. Tik nepaprastai Dievui ištikimi žmonės Šventajame Rašte apibūdinami kaip teisūs Dievo akyse.
Visi institucijų, organizacijų darbuotojai, pasak ganytojo, nuo vyskupų, kunigų iki pačias įvairiausias pareigas atliekančių, yra svarbūs Bažnyčioje, tačiau svarbiausia – kad ir apie juos būtų galima pasakyti: teisus vyras, teisi moteris. Gerai, palaimingai tarnystei, remiantis popiežiaus Pranciškaus mintimi ir pavyzdžiu, reikia nuolankumo – tai yra pripažinimo, kad kiekvienam reikia Dievo gailestingumo, taip pat dėmesio silpniesiems, kurių vargas nėra vien fizinis, bet dvasinis, kylantis iš gyvenimo be Dievo. Arkivyskupas ragino melstis už šiuos žmones, kuriuos ne visada lengva pasiekti, taip pat ir vieniems už kitus, kad būtų gerais Jėzaus Gerosios naujienos nešėjais.
Vėliaus arkivyskupijos konferencijų salėje arkivyskupas nuoširdžiai dėkojo savo darbuotojams už uolų, pasiaukojamą darbą Bažnyčioje. Ganytojai padalijo žmonėms kalėdaičius, linkėdami jiems ir jų namams, šeimoms džiaugsmo. Artėjančių švenčių proga visi sveikino vieni kitus, kartu pagiedojo adventinių giesmių.
Visus pradžiugino „Šviesos dirbtuvėlių“ jaunimas. Dievo meilė, šiluma ir be daug žodžių sklido iš šių jaunų žmonių, kurie be galo jautriai, širdimi, suvaidino kalėdinį vaidinimą ir pelnė gausių plojimų, o iš vyskupo Kęstučio Kėvalo rankų – ir minkštų pliušinių žaisliukų (tai kun. dr. Arvydo Žygo dovana, kuri tik dabar pasiekė Kauną).
Daugybei žmonių Kalėdos, suartinančios mus su prieš 2 tūkst. metų žmonių išgyventais įvykiais, jų vargais ir lūkesčiais, kaip sakė žodį taręs kun. dr. Andrius Narbekovas, tampa šiandien naujai, kitų kartų išgyvenamu įvykiu, tačiau gali ir praeiti pro šalį – daug žmonių šiandien taip gyvena, tarsi tada nieko ir nebūtų įvykę. Kun. Andrius palinkėjo visiems tikro kalėdinio džiaugsmo, primindamas, jog tikras džiaugsmas įmanomas tik tiesoje, nepritrūkstant drąsos ją pripažinti, neužsimerkiant ir nenutylint prieš matomą netiesą. Meilė artimui – tai ir tiesos sakymas. Kun. Andrius linkėjo darnos ir tikros – tiesa ir meile grįstos – ramybės namuose, o krikščionims visas pasaulis ir yra dangiškojo Tėvo namai.
P. S. Už mokslą, tikėjimą ir saugomą gyvybę kun. dr. prof. Andrius Narbekovas apdovanotas 2013 m. Šv. Kristoforo statulėle. Išsamiau >>.