Kovo 5-ąją Pelenų diena Bažnyčia pradėjo Gavėnios laiką – 40 dienų atgailos ir susitaikymo metą rengiantis didžiausiai krikščionims Kristaus Prisikėlimo šventei. Pelenų dienos šv. Mišioms arkikatedroje bazilikoje 10 val. vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas bei kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas.
Arkikatedroje susirinkusią bendruomenę arkivyskupas paragino melstis, kad visi palaimingai išgyventų Gavėnios laiką, skirdami jį tam, kad labiau priartėtų prie Viešpaties.
Homiliją pasakęs vysk. K. Kėvalas atkreipė dėmesį į tris svarbiausius tikinčiajam Gavėnios momentus: tai malda, pasninkas ir išmalda. Jie turėtų paliesti pačią žmogaus esmę ir būti atliekami ne dėl žmonių, bet dėl Viešpaties. Gavėnios laikas, kaip pabrėžė ganytojas, ir yra skirtas sugrįžti pas Viešpatį – atnaujinant maldos gyvenimą, atsisakant visko, kas prieštarauja Jo valiai, ir darant gerus darbus. Tai žmogui gali būti nelengva, jei jis pasitiki vien savo jėgomis arba jaučiasi per silpnas dėl santykio su Dievu trūkumo.
Ši Pelenų diena ir jos liturgijoje barstomi pelenai, ganytojo žodžiais tariant, skirta žmogaus trapumui priminti ir tai, jog visų išgelbėjimas yra Dieve.
„Pelenų diena sugrąžina į realybę, bet ne pažemina ar išgąsdina, o primena, kas yra mūsų stiprybė“, – sakė vysk. K. Kėvalas. Atkreipęs dėmesį, jog Viešpats pirmiausia ateina į nuolankaus žmogaus širdį, ganytojas palinkėjo, kad Gavėnios laikas kiekvieną vestų į glaudesnį ir šiltesnį santykį su Dievu.
Pelenų dienos Mišių liturgijoje pašventinti pelenai, kaip atsivertimo ir atgailos ženklas, buvo barstomi ant vyskupų, kunigų bei visų susirinkusių tikinčiųjų galvų.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
