Didžiojo ketvirtadienio vakare, kaip ir kitose arkivyskupijos bažnyčiose, arkikatedroje bazilikoje susirinkusi tikinčiųjų bendruomenė minėjo paskutinę Viešpaties vakarienę su mokiniais Jeruzalėje, dėkojo už Eucharistijos įsteigimą, tą maistą, kuriuo Viešpats stiprina gyvenimo kelionėje į amžinąjį buvimą su Juo, dėkojo už Jo duotą naują – artimo meilės – įsakymą.
Paskutinės vakarienės šv. Mišioms arkikatedroje vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas.
Homiliją sakęs vysk. K. Kėvalas atkreipė dėmesį, jog Evangelija šįvakar kalba apie du esminius krikščioniškojo tikėjimo aspektus: būtinybę švęsti Eucharistiją ir mokytis tarnaujančios meilės Jėzaus pavyzdžiu. Izraelitai šventė Perėjimo šventę, o Jėzaus Paskutinė vakarienė su mokiniais buvo perkeitimas: Jėzus įsteigė Eucharistiją Bažnyčiai kaip brangiausią turtą tardamas: „tai darykite mano atminimui“, kad visi turėtų amžinąjį gyvenimą. Tačiau priimti Eucharistiją žmogus turi būti vertas, būti švarus, o dvasinė švara, homilijos žodžiais tariant, kyla iš žmogaus širdies; ji, gauta kaip malonė per Krikštą, gali ir susitepti.
Jėzus mazgoja mokiniams kojas, tuo mokydamas, kaip vėliau sakė vysk. K. Kėvalas, kas yra Dievas, mokydamas priimti Dievo meilės iniciatyvą. Jėzus moko mokinius iš naujo suvokti, kad Dievo galia yra kitokia – Jis veda žmogų per nuolankumą ir kančią, moko nuolankaus patarnavimo kitam: „mylėkite taip, kaip aš jus mylėjau“. Jėzus pats pasirodo kaip tarnas, nešantis mūsų naštas.
Eucharistijos įsteigimas ir kojų mazgojimas, kaip pabrėžta homilijoje, yra dvi tos pačios meilės išraiškos. Eucharistija yra nepaprasta dovana pasauliui, taip vienijamės su Kristumi, o tarnaudami vieni kitiems išgyvename bendrystės patyrimą būsimai Dievo karalystei – sakė homiliją užbaigdamas vysk. K. Kėvalas.
Daug žmonių arkikatedroje tą vakarą, susitaikę su Dievu velykine išpažintimi, šv. Mišiose priėmė Komuniją. Liturgijos pabaigoje iškilminga procesija Švč. Sakramentas buvo perneštas į arkikatedros Švč. Sakramento koplyčią. Po Švč. Sakramento pagarbinimo nutilo vargonai, giesmės, tikintieji liko tylioje maldoje artėjant Viešpaties Kančios penktadieniui.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
