Miesto misijos: susitikimas „Daugirdo“ kavinėje ir maldos vakaras Pranciškonų bažnyčioje (2014 04 24)Fotografijos Ievos Jokubaitienės
Balandžio 24 d. vakarą Kaune, „Daugirdo“ viešbučio kavinėje, o vėliau Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje surengtas ketvirtasis Miesto misijų renginys. Kelios dešimtys žmonių dalyvavo ypač šiltame susitikime kavinėje su svečiu iš Vilniaus kun. Juliumi Sasnausku OFM, o vėliau atėjo į maldos vakarą Pranciškonų bažnyčioje, kuriam vadovavo vysk. Kęstutis Kėvalas. Šlovintojų giesmės iš bažnyčios garsiakalbiu toli sklido lauke, Viešpaties Prisikėlimo džiaugsmu dalijantis ir su Kauno Santakoje vakarojančiais miesto gyventojais.
Tikėjimą gavome ne sau
Šia ypač velykiniam laikui gyva tema su žmonėmis nuoširdžiai dalijęsis kun. J. Sasnauskas OFM, sveikinęs visus šv. Velykų proga, labai sveikino ir kaunietiškąjį Miesto misijų sumanymą, sakydamas, jog evangelizavimas šiandien reiškia nešti Dievą į tokį pasaulį, koks jis yra. Ir šiandien yra naujai įtikinčių, ir Bažnyčia labai drąsina tokius žmones (jų, priimančių Krikštą, matėme ir per šiemetį Velyknaktį savo bažnyčiose). Bet tai sykiu ir padrąsinimas, pastiprinimas patiems evangelizuotojams, visiems, kurie trokšta dalytis savo tikėjimu.
Pati velykinė tikrovė, pasak brolio pranciškono, sako, kad Jėzus nėra šio gyvenimo dekoras – Jis gyvas, dalyvauja mūsų gyvenime. Velykos, kaip pabrėžta, tai ne traktatai apie Jėzaus Prisikėlimą (visi jie buvo parašyti vėliau), o iš tiesų kelios tikros Evangelijos eilutės, tariančios: Jėzus gyvas, jis tikrai prisikėlė. To nesufalsifikuosi (nors ir kaip Velykos būtų falsifikuojamos – nuo velykinių zuikučių iki filosofinių išvedžiojimų), – tai geriausiai paliudija tuo įtikėjusieji žmonės.
Tačiau iš kur gauti tikrumo savo tikėjimui kasdien ir ypač semtis noro juo dalytis? Tikėjimo patvirtinimų, jo džiaugsmo, pasak svečio, mes gauname nuolat. Brolis pranciškonas sakė, jog jį asmeniškai labai džiugina ypač jaunų žmonių tikėjimas, jų troškimas neformalaus, gyvo santykio su Jėzumi (kaip pastebėjo, šito užsidegimo kartais nesupranta netgi jų tėvai). Žmogui nebūtina ir jis nepajėgtų nuolat būti ekstazės būsenos, nuolat būti užsidegęs. Be to, juk net šventieji, kaip žinome, patirdavo tikėjimo naktų. Kaip pabrėžė kun. Julius, svarbu tikėti, jog Jėzus nuolat gyvai veikia mūsų gyvenime, veikia nuolat, švelniai bei paprastai. „Tebus Prisikėlęs Jėzus mūsų gyvenime nuolat auganti tikrovė“, – linkėjo svečias. Tam, kaip drąsino, reikia ir maldos paprastumo, – svarbu nuolat siųsti Dievui „žinutes“.
Tikėjimas, kaip sakė vakaro svečias, kad augtų, tvirtėtų, turi būti perduodamas, skelbiamas „laiku ir ne laiku“ (šį troškimą brolis palygino su jaunu spurdančiu gyvūnėliu, kuris veržte veržiasi mums iš rankų ir nori lėkti pas savus). Nelabai svarbu išgyventi dėl to, ar tikrai skelbdami „pataikysim į dešimtuką“ – tai Jėzaus darbas ir rūpestis, ką Jis padarys kito žmogaus gyvenime. Tikėjimo ir skelbimo drąsai įkvepia pati Evangelija žodžiais: „Nebijokite!“ Bažnyčia (ją kun. Julius pavadino pastoge saugiai, jaukiai tikėjimo bendrystei) auga įgydama naujų narių, bet plečiasi ne tam, kad pati stiprėtų instituciškai. Jos nariai trokšte trokšta dalytis tuo, ką turi brangiausio – savo tikėjimu. Vakaro pabaigoje kun. J. Sasnauskas OFM nuoširdžiai atsakė į užduotus klausimus.
Kad pajėgtume priimti visa perkeičiančią velykinę tikrovę
Po vakaro kavinėje nemažai jo dalyvių Pranciškonų bažnyčioje adoravo Švenčiausiąjį Sakramentą, kurį išstatė vysk. Kęstutis Kėvalas su Kauno kunigų seminarijos klierikais, drauge šlovino Viešpatį su katalikų bendruomene „Naujoji Sandora“.
Savo žodyje vysk. Kęstutis atkreipė dėmesį, jog šiame velykiniame laike mums labai artimi Jėzaus mokiniai. Ir mes, kaip ir jie, galime sudvejoti: ar iš tikrųjų tiesa, kad Jėzus prisikėlė? Mokiniai žiūrėjo, svarstė ir širdyje jautė, koks didis džiaugsmas jiems atėjo Mokytojo prisikėlimu. Pasak vysk. Kęstučio, ir mes, kaip mokiniai, esame stiprinami švelniai priimti tą tikrovę ir išgyventi tą didžiulį, visa perveriantį, „sprogdinantį“ džiaugsmą: Viešpats, kuris visa sukūrė, štai yra čia, gyvas, su mumis. Ganytojas paragino prašyti, kad pajėgtume priimti tą visa perkeičiančią velykinę tikrovę – mylinčia atvira širdimi iš mylinčio Dievo rankų.
Kitas Miesto misijų susitikimas – gegužės 29 d. su kun. Pauliumi Vaineikiu VERO CAFE kavinėje (Vilniaus g. 18) tema „Kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ >>.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
