Vidinio gydymo seminaras „Įžengiant į Gailestingumo slėpinį“ Kaune (2014 04 26)Fotografijos „Gailestingumo versmės“ bendruomenės
Balandžio 26 d. Kolpingo kolegijos salėje Kaune į seminarą „Įžengiant į Gailestingumo slėpinį“ susirinko apie 100 įvairaus amžiaus žmonių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Vilkaviškio, Alytaus, Panevėžio, Jonavos ir kitų Lietuvos miestų, atvyko net Airijoje gyvenanti lietuvė.
Į sielovados bendruomenės „Gailestingumo versmė“ praeitų metų lapkritį pradėtus organizuoti vidinio išgydymo seminarų ciklo „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate“ (Mt 11, 28) seminarus susirenka arti dviejų šimtų žmonių. Seminarų lektoriai – garsūs misionieriai: vasario mėn. seminarą „Nepaliksiu jūsų našlaičiais“ (Jn 14, 18) vedė psichoterapeutas iš Belgijos Wim du Plessis, kovą – mūsų senas bičiulis Josephas Bastinas, remdamasis savo patirtimi, kalbėjo apie tai, kaip iš depresijos pasinerti į evangelinio džiaugsmo gilumą. Šį, jau penktąjį, seminarą Gailestingumo sekmadienio išvakarėse vedė br. Tomas Pilchas OFM Cap. ir kun. Kęstutis Rugevičius.
Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios rektorius kun. Kęstutis atskleidė Dievo gailestingumą Šventajame Rašte, įsimintinais pavyzdžiais pabrėždamas Dievo ir žmogaus gailestingumo skirtumus. Dievo gailestingumas Visuotinėje Bažnyčioje tapo toks ryškus, džiaugsmingai švenčiamas dėka tokių gailestingumo apaštalų kaip ses. Faustina. Tarp dviejų pasaulinių karų, diktatūrų, įvairiausių žiaurybių, kai atrodytų ima viršų žmogaus negailestingumas, iš Dievo Širdies išeina Jo gailestingumo žinia, kuri pradžioje sutinkama skeptiškai, bet vėliau įgauna vis didesnį Dievo išminties ir gerumo aspektą. Dievo gerumo ištakų reikia ieškoti remiantis Apreiškimu. Dievo meilė yra nepralenkiamai pirma. Iš savo begalinio gerumo Jis išeina iš savęs ir kuria visatą, kuria žmogų pagal savo paveikslą bei panašumą, ir ta kūryba tęsiasi, nes Dievas nesiliauja apie mus galvojęs su meile.
Senajame Testamente Dievas palaipsniui atskleidžia save ir kviečia mus į tą ypatingą bendrystę su Juo. Dievo meilės istorija prasideda nuo tam tikro išrinkimo arba labai konkretaus pašaukimo. Pradžios knygos pirmieji 11 skyrių kalba apie nuodėmės didėjančią laviną ir mūsų tikėjimo protėvio Abraomo pašaukimą. Abraomas atsiliepdamas į jį tampa tautų tėvu ir gailestingumo ženklu. Dievo malonė atsiskleidžia ir jaudinančiuose pranašų dialoguose su Dievu, ypač psalmėse.
Tačiau Dievo gailestingumas sušvinta visiškai kitoje šviesoje Naujajame Testamente. Neįmanoma suvokti to, kad Dievas apiplėšia save, atsisako savęs, tampa vienas iš mūsų, kad parodytų, kokia yra žmogaus vertė. Jėzus Naujajame Testamente nuolat sutinkamas kaip tas, kuris konkrečiam žmogui labai konkrečiai rodo gailestingumą. Gailestingumas kviečia į konkretų veiksmą – tai Jėzaus pozicija. Susidūrus su nuodėme, skurdo, skausmo, silpnumo apraiškomis, seka konkretus veiksmas – nuodėmių atleidimas, išgydymas, padrąsinimas, prikėlimas iš numirusių. Jėzus gailestingumu atsiliepia į žmonių poreikius. Mes kiekvienas esame pašaukti būti Dievo gailestingumo apaštalais, nešti Evangeliją, t. y. nebijoti sutikti žmogų su jo poreikiais ir atsiliepti į juos, nesvarbu, kad mūsų kišenės tuščios. Jėzaus vardas, iš jo tekanti malonė yra skirta mums visiems.
Br. Tomas Pilchas OFM Cap. dviejose konferencijose kalbėjo apie tai, kaip mes konkrečiai galime pasinerti į Dievo gailestingumą – tą ištroškusius pagirdantį ir suteptus nuplaunantį šaltinį – per Eucharistiją ir išpažintį .
Pirmiausia per Eucharistiją. „Kas mums yra Gailestingumo versmė? – klausė brolis Tomas. – Tai Jėzaus perverta Širdis. Iš Jo perverto šono ištekėjęs mus nuskaistinantis Kraujas ir mus nuplaunantis vanduo.“ Kalbėdamas apie Švč. Sakramento adoraciją brolis Tomas pabrėžė, kad svarbiausia Jėzaus akivaizdoje būti savimi. Mums prieš Viešpatį nereikia vaidinti, Jis viską apie mus žino, pažįsta mus nuo amžių. O tas, kuris geriausiai pažįsta, labiausiai ir myli. Mes galime su Viešpačiu paprastai ir nuoširdžiai bendrauti, išlieti Jam savo širdį – dėkoti, džiaugtis, verkti arba giedoti giesmes, melstis psalmių žodžiais. Taip pat neišsigąsti, jei maldoje kaip besikeičiančios nuotraukos iškyla įvairūs žmonės. Viešpats rodo mums tuos žmones, kad juos palaimintume, o gal nori, kad jiems atleistume. Pasak brolio Tomo, priešais išstatytą Švenčiausiąjį Sakramentą tobula malda yra „Gailestingumo vainikėlis“.
Antrojoje konferencijoje brolis Tomas konkrečiai patarė, kaip galima pasirengti išpažinčiai. Yra įvairių būdų: pagal Dekalogą, pagal Didįjį įsakymą, peržvelgiant tai, ką mąstėme, veikėme, kalbėjome, ką gero galėjome padaryti ir nepadarėme… Bet pirmiausia reikia prašyti Dievo šviesos: „Dieve, apšviesk mane, jog pažinčiau save, koks esu, pažinčiau savo nuodėmes.“ Nuostabu yra tai, kad išpažintis – abipusis išpažinimas: mes išpažįstame savo nuodėmes, o Dievas išpažįsta mums savo meilę. Tai tarsi sugrįžimas prie Krikšto, nuplaunančio visas nuodėmes, tai pasinėrimas į Dievo gailestingumą.
