Fotografijos Silvijos Knezekytės
Gegužės 9 d. arkivyskupijos konferencijų salėje buvo pristatyta mons. Alfonso Svarinsko atsiminimų knyga „Nepataisomasis“ (2014, Vilnius). Knygos sutiktuvėse Kaune padėkos žodžiais, gėlėmis ir plojimais buvo pagerbtas knygos autorius monsinjoras Alfonsas, renginyje dalyvavo knygos leidėjai ir redaktoriai, nemažai bendražygių, kunigų, seserų vienuolių. Vakarą vedė ir savo atliktomis patriotinėmis dainomis džiugino Kauno kunigų seminarijos klierikas Vincentas Lizdenis.
Įsimintinu renginio pradžios momentu buvo gausiai fotografijomis iliustruotas knygos įrašas apie garbaus amžiaus monsinjoro gyvenimą nuo pat vaikystės metų. Tai šviesūs atsiminimai apie vaikystės namus ir tėvus (kaip rašo knygoje, „vaikystėje buvo kažkokia labai didelė meilė šeimai – toks man išlikęs didžiausias įspūdis“), vėliau sovietų ir vokiečių okupacijos bei apsisprendimas 1942 metais, būnant 17-os, tapti kunigu ir išvykti studijuoti į Kauno kunigų seminariją, pasiryžimas aktyviai žengti kovos už laisvę keliais drauge su Lietuvos partizanais; tai ir patirti areštai, KGB tardymai, 2 kalinimai, o kalint lageryje iš kito kalinio – vyskupo Pranciškaus Ramanausko – rankų lagerio ligoninėje priimti kunigystės šventimai bei daugybė sutiktų šviesių žmonių.
Vakaro dalyviai turėjo unikalią galimybę pamatyti sovietinio propagandinio dokumentinio filmo „Kas jūs, kunige Alfonsai Svarinskai?“ kadrų, taip pat filmuotos medžiagos iš monsinjoro bendražygio, jau pas Viešpatį iškeliavusio kun. Algimanto Keinos archyvų, kuri atskleidė, kaip monsinjoras mokėdavo uždegti žmonių širdis viltimi: „Aš tikiu šviesia Lietuvos ateitimi. Mūsų pareiga tą procesą paspartinti“, – sakė Viduklės parapijos žmonėms, išreikšdamas tikėjimą, jog tokią ateitį lietuviai gali sukurti vienoje rankoje nešdami kryžių, kitoje – Trispalvę.
Padėkos žodį renginyje taręs knygos autorius, kaip įprasta, kalbėjo su jam būdingu optimizmu, humoru bei ryžtu, pabrėždamas, jog šiandien taip pat drąsiai reikia kovoti už tiesą. Šiandien, kaip sakė garbusis dvasininkas, mes kovojam senais ginklais, o reikia naujų. Vienas jų – tai jaunuomenės ugdymas, rūpinimasis perduoti jai aukštus Tėvynės, Dievo meilės ir laisvės idealus, supažindinti su Lietuvos istorija, garbingomis, neretai nepelnytai užmirštomis jos asmenybėmis.
Savo bendražygiui bičiulišką padėkos žodį tarė Kovo 11-osios Akto signataras Liudvikas Simutis. Bažnyčios persekiojimų ir asmenišku krikščionio liudijimu, memuarais apie tikrąją, dvasinę, Lietuvą, kuri visada buvo gyva ir nenugalėta, atsiminimus pavadino vakare kalbėjęs kun. Robertas Grigas, kiti sveikintojai.
Pirmoji mons. A. Svarinsko atsiminimų knyga apima laikotarpį nuo vaikystės iki 1965 metų. Atsiminimai rengiami toliau, ketinama išleisti dar dvi dalis.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
