Birželio 23 d. Šv. Vincento Pauliečio (Petrašiūnų) parapijoje vyko Kauno I dekanato kunigų konferencija „Švč. Sakramentas kunigo gyvenime“. Konferencijoje dalyvavo šio dekanato parapijų klebonai, bažnyčių rektoriai ir kunigai. Konferencija prasidėjo Valandų liturgijos malda.
Po maldos žodį taręs dekanato dvasios tėvas Severinas Holocheris OFM dvasininkams perskaitė Devintinių šventės sekvenciją, kviesdamas giliau apmąstyti Eucharistijos slėpinį. Vėliau dekanas mons. Vytautas Grigaravičius pristatė konferencijos temą ir pakvietė svečią Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos (Telšių vyskupija) kleboną kun. Vytautą Gedvainį vesti konferencijos.
Kun. Vytautas Gedvainis konferencijos pradžioje dvasininkams uždavė klausimą: „Kas tu esi, kunige? Nors pasigirstų daugybė atsakymų, bet norėčiau akcentuoti tris dalykus. Vienas iš jų – kad esu „ženklas“; antra – esu „raktas“; trečia – esu dieviškojo Žodžio buvimas žemėje. Tu, kaip kunigas, esi žmogaus kelio ženklas. Jei Dievas nepašauktų, negalėtumei išlaikyti šios būsenos. Kunigas žmogaus gyvenimo kelyje yra ženklas, kuris jį kreipia į Dievo amžinybės kelią. Jei pastebi ir perskaitai, tai tampa raktu į nemirtingumą, vienybę su Dievu,“ – kalbėjo prelegentas.
Vėliau konferencijos svečias kalbėjo apie kunigą kaip „raktą“, kurį padaro pats Dievas: „Dažnai mes giriamės, sakome ‚aš‘ savo kalbose. Bet jei tu atsiklaupi priešais Švenčiausiąjį Sakramentą, atsiranda Dievas, išnyksta ‚aš‘. Žinome, kad mūsų buitiniai raktai turi skirtingą kodą.“
Pagėgių parapijos klebonas pabrėžė ir Dievo žodį, kuris yra begalinė jėga: „Dievo žodis yra kaip kodas, įdėtas į tave, kunige. Jėzus yra pasakęs: „Tau atleidžiamos tavo nuodėmės.“ Mes negalime pačiupinėti, kaip tas žodis „ant žmogaus“ matosi prieš atleidimą ir po atleidimo, prieš išpažintį ir po išpažinties. Jėzus veikia žodžiu „imk savo gultą ir eik“. Prie Lozoriaus kapo Jėzus ištaria: „išeik iš kapo.“ Jėzus pats nedaro, bet veikia savo žodžiu. Jėzus ištaria „Teesie tavo valia“ ir įvyksta atpirkimas. Paskutinės vakarienės metu Dievas mus „užkoduoja“, tardamas: „Tai darykite mano atminimui.“ Mes, kunigai, juk Dievo žodžiu duoną paverčiame Dievu.“
Kun. V. Gedvainis ragino dvasininkus pasidžiaugti galimybe Dievo žodį apgyvendinti žemėje: „Šv. Jono evangelijoje randame žodžius: „Kas valgo šią duoną, gyvens per amžius.“ Ar tu, kunige, pasidžiaugei galimybe? Juk esi Dievo Testamentas žmogui. Mes kartais neįvertiname savo misijos. Šv. Pranciškus yra pasakęs, kad jei sutikčiau angelą ir kunigą, tai pirmiausia pasveikinčiau pastarąjį, nes tik jis gali suteikti dangiškąją duoną. Šv. Raštas mums neatsibosta, nes kasdien vis tas pats, bet naujai aktualus.“
Svečias kunigas konferencijos pabaigoje liudijo apie asmeninį dvasinį pasiruošimą seminarijoje. „Kol netapau kunigu, nesupratau būtinų dažnų Švč. Sakramento vizitacijų. Tik tapęs kunigu suvokiau viso to vertę ir prasmę. Seminarija pradėjo mane formuoti nuo esmės, o tik vėliau sekė teologijos studijos. Seminarija išmokė pratintis prie brangiausio dalyko, nes Švč. Sakramentas viską žmogaus kelionėje sudėlioja, pakreipia žmogų tinkama linkme. Man visam gyvenimui įspūdį paliko mons. Pranciškaus Tamulevičiaus aukotos šv. Mišios, kuriose teko asistuoti. Jų metu vietos nebuvo jokioms pašalinėms mintims. Švč. Sakramentas nuolat primena mums, kad yra galimybė būti kitokiems, keistis ir kitus vesti pasikeitimo, tobulėjimo keliu“, – sakė prelegentas.
Vėliau dekanas mons. V. Grigaravičius padėkojo prelegentui už konferenciją ir pristatė dekanato aktualijas: dėl švaros tabernakuliuose; dėl veliumų, skirtų komuninėms, naudojimo; dėl Švč. Sakramento adoracijų trukmės; dėl ekstraordinarinių Komunijos dalintojų; dėl stipendijų; dėl arkivyskupijos globėjo Šv. Jono Krikštytojo Gimimo iškilmės; dėl ministrantų stovyklų; dėl Šiluvos atlaidų.
Posėdis baigtas bendra malda ir pietumis parapijos patalpose.
