Fotografijos Marijos Stanulytės
Paskutinį, dar labai giedrą vasaros sekmadienį dvi piligrimų eisenos – nuo Dubysos ir nuo Tytuvėnų – vadovaujamos Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus SJ ir Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio, savo dalyvavimu, malda gyvai palaikė ir pratęsė dar sovietmečiu kilusią tradiciją keliauti į Šiluvą pėsčiomis. Sovietinės okupacijos metais tokios eisenos Į Šiluvą būdavo visaip varžomos, draudžiamos, o jų dalyviai, ypač organizatoriai, patirdavo persekiojimų. Tuomet keliaudavę piligrimai melsdavo Tėvynei laisvės, Šiluvos Dievo Motinai patikėdami savo viltis ir ateitį, o šiandien šios eisenos – tai padėka Dievui už atgautą Lietuvos laisvę, malda už laisvės troškusius, ją gynusius žmones – neretai kalėjimų, lagerių ir net savo gyvybės kaina.
Šiomis intencijomis su vėliavomis, Rožinio malda ir giesmėmis nuo Dubysos rugpjūčio 31-ąją keliavusius piligrimus – daug jaunų žmonių, šeimų su vaikais, visų būrį jaunųjų savanorių, institucijų, parapijų atstovų daugiausia iš Kauno arkivyskupijos, taip pat Kretingos ir kt., – kasmet eisenai vadovaujantis Kauno arkivyskupas kvietė malda užtarti ir laisvės siekiančius bei skaudžiai dėl to kenčiančius Ukrainos gyventojus.
Dalį kelio eisenos dalyviai keliavo per Šiluvos šilą, kur Piligrimų take pernai pastatytos keturiolika Kryžiaus kelio koplytėlių. Stabtelėjus prie jų melstasi už 1941, 1948, 1948, 1951 metų trėmimų aukas, Igarkos tremtinius, Rainių kankinius, Bažnyčios Lietuvoje kankinius kunigus bei vyskupus, carinės okupacijos, Holokausto aukas, Lietuvos savanorius, Sausio 13-osios aukas, kurių atminimas už jų gyvenimo auką šiemet įamžintas šiose koplytėlėse, Kristaus kryžiaus kančios ir mirties kelyje.
Drauge su Šiaulių vyskupu bei šio krašto piligrimais nuo Tytuvėnų į Šiluvą ir šiemet atkeliavo Tarptautinės organizacijos už tradiciją, šeimą, nuosavybę (TFP) nariai – Lietuvos bičiuliai, kurie parėmė mūsų Nepriklausomybės siekį 1990 metais milijonu surinktų parašų Kremliui.
Dar vasariškai saulėtą sekmadienį abi piligrimų eisenos po maždaug dviejų valandų kelio vidudienį giesmėmis jau sveikino Šiluvos Dievo Motiną erdvioje aikštėje ir Bazilikoje.
Vėliau piligrimai dalyvavo iškilmingoje Eucharistijoje, kuriai vadovavo arkivysk. Sgitas Tamkevičius, koncelebravo vysk. Eugenijus Bartulis, vysk. augziliaras Kęstutis Kėvalas, kunigai Egidijus Venckus bei Nerijus Šmerauskas.
Arkivysk. S. Tamkevičius, sveikindamas ir dėkodamas piligrimų eisenų dalyviams, priminė, jog tokie žygiai sovietmečiu ypač gąsdino pavergėjus, nes jie matė, kad lietuvių dvasia nesusitaiko su pavergimu.
„Kelyje į laisvę nebuvome vieni. Su mumis buvo Dievas, kuriam buvome patikėję savo likimą“, – priminė ganytojas savo homilijoje ir atkreipė dėmesį, jog ir šiandien laisvės dovana įpareigoja ištikimai sekti Kristų. Laisvė be Dievo kuria chaosą ir augina antikristo karalystę. Atskirta nuo Dievo laisvė nebranginama ir panaudojama egoistiniams interesams.
„Tikėjimas rodo saugiausią ir tikriausią laisvės kelią – Dekalogą. Laikykis Dievo įsakymų, ypač meilės įsakymo, ir būsi laisviausias žmogus pasaulyje. Net įkalinti mes jautėmės laisvi. Gyvenk sąžiningai, klausyk Dievo balso, kalbančio per sąžinę, ir niekas nepajėgs tavęs pavergti“, – sakė homiliją >> užbaigdamas arkivysk. S. Tamkevičius.
Bendruomeninėje maldoje melstasi už Tėvynę Lietuvą, Bažnyčią, partizanus, visus tėvynės laisvės gynėjus, visuomenei tarnaujančius politikus, prašyta taikos karo neramumų krečiamiems pasaulio kraštams.
Prieš suteikiant Bažnyčios palaiminimą arkivyskupas pakvietė į didžiuosius Šilinių atlaidus, kurie šiemet prasidės rugsėjo 7 d. ir tęsis aštuondienį iki rugsėjo 15 d. Pagrindinės Šilinių iškilmės Šiluvoje – Šeimų diena rugsėjo 14-ąją. Išsamią atlaidų programą žr. čia >>
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba