Tėvystės įgūdžių ugdymo seminaras arkivyskupijos Šeimos centre (2014 11 07–08)
Lapkričio 7–8 d. arkivyskupijos Šeimos centre vyko tėvystės įgūdžių ugdymo seminaras, kurį organizavo Lietuvos šeimos centras. Mokytis būti geresniais tėvais ir inicijuoti tėvų ugdymo grupes šeimos centruose/parapijose susirinko dalyviai ne tik iš Kauno arkivyskupijos, bet ir iš įvairių Lietuvos kampelių: Vilkaviškio, Vievio, Kaišiadorių, Druskininkų, Šiaulių, Klaipėdos, Vilniaus. Seminarą vedė doc. dr. Nijolė Liobikienė ir Kauno arkivyskupijos Šeimos centro socialinė darbuotoja Žaneta Šimkienė.
Lektorės didžiausią dėmesį skyrė tokiam auklėjimo modeliui, kai nagrinėjama situacija, elgesys ir pasekmė. Vaiko elgesio korekcija priklauso nuo išgyventų pasekmių: už gerą elgesį vaikas apdovanojamas, o už blogą – nubaudžiamas. Lektorės pabrėžė, kaip svarbu vaiko nesutapatinti su jo elgesiu. Ž. Šimkienė teoriją iliustravo savo darbo su socialinės rizikos šeimoms pavyzdžiu: tėvų buvo paprašyta du kartus per dieną apkabinti savo vaiką ir pasakyti, kad jį myli. Jau po savaitės vaikų elgesys ir tėvų bei vaikų ryšys pagerėjo.
Dalyviai gilinosi, kaip savo atžaloms pasakyti „ne“. Ar tėvai turi tokią teisę? Kaip ir kiek? Tėvai privalo tam tikrose situacijose uždrausti vaikui, jei jo elgesys gali kelti grėsmę sveikatai, saugumui, prieštarauja šeimos vertybėms ir taisyklėms. Vaikai mokosi iš tėvų, tad vaikas, matantis aiškias tėvų taisykles, sugebės lengviau atsispirti įtartinam kalbinančiam praeiviui arba pasakyti „ne“ kvaišalus prie mokyklos siūlančiam bendraamžiui. Taisyklę įgyvendinus vaiką būtina įvertinti ir pagirti. Lektorės tėvams linkėjo, kad jie nebijotų vaikų maištavimų ir prieštaravimų, bet nuosekliai laikytųsi susitarimų, taip pelnydami vaikų pagarbą ir autoritetą. „Ne“ priklauso nuo vaiko amžiaus: mažiems vaikams „ne“ turi būti konkretus, o didesniems – sakomas drauge su pokalbiu ir dialogu. Tai ypač svarbu auklėjant paauglius.
Kita svarbi seminaro tema buvo skirta taisyklėms. Jos yra būtinos ir privalomos visiems šeimos nariams. Taisyklės turi būti nuoseklios ir lanksčios išskyrus vertybinius dalykus. Kalbėta apie atskyrimo metodą, kuris skirtas „atvėsinti“ įsikarščiavusius vaikus, diskutuota apie bausmę ir jos prasmingumą. Bausmė yra tam, kad vaikas išmoktų to, ko jam reikia išmokti. Tačiau bausmė niekada negali būti fizinis ar psichologinis smurtas: ji turi būti adekvati situacijai, įgyvendinama „čia ir dabar“. Bausmė turi turėti prasmę. Kai bausmė atliekama, svarbu su vaiku pasikalbėti, rekomenduojama, kad tėvai pasidalytų savo jausmais, pasakytų, kad bausti buvo skaudu, paklaustų vaiko, ką jis suprato, ką galima drauge pakeisti, kad tai nesikartotų.
Seminaro pabaigoje dalyviams, norintiems vesti tėvų ugdymo grupes šeimos centruose/parapijose, buvo pateiktos kelios rekomendacijos. N. Liobikienė pabrėžė, kad grupėje labai svarbu skatinti pozityvumą ir geranorišką požiūrį. Daugelis dalyvių išsakė savo troškimus bei poreikį gautas žinias panaudoti ne tik auklėjant savo vaikus, bet ir dalytis su kitais tėvais.
Keletas atsiliepimų:
„Labai naudingas kursas. Būtinai reikia dalintis ir kurti grupes parapijose. Kviesti tėvus dalintis ir ieškoti išeičių kartu su šios programos pagalba.“
„Puikus seminaras. Teorija labai išmintingai suderinta ir pagrįsta gyvenimiška patirtimi, pamokančiais pavyzdžiais. Svarbus pasidalinimas soc. darbuotojos Žanetos dėl darbo su soc. rizikos grupės šeimų vaikais. Betarpiškas ir gyvas lektorių bendravimas su auditorija.“
„Dalyvavau kartu su žmona, gavom daug praktinių žinių, kaip elgtis įvairiose situacijose su vaikais. Tai labai naudinga informacija kiekvienam tėvui.“
Šį seminarą parėmė privatus Vokietijos fondas ir Katalikų akcija Renovabis.
