Sausio 31 d. Kaune vyko pirmoji šių metų Švč. Sakramento adoruotojų Susikaupimo diena. Eucharistijos adoracijos Kauno arkikatedroje ir Švč. Sakramento bažnyčioje rengėjai nuolat kviečia adoruotojus bei visus norinčius į ugdymo dienas, kuriose klausoma konferencijų, drauge švenčiama Eucharistija, mokomasi skaityti Dievo žodį lectio divina būdu.
Tąkart Susikaupimo dienoje viešėjo, konferencijas tema „Mano maistas – vykdyti Tėvo valią“ (plg. 4, 34) vedė Šv. Jono kongregacijos brolis kun. Jonas Chrizostomas. Konferencijų klausėsi, visą dieną drauge praleido daugiau kaip pusšimtis dalyvių iš įvairių parapijų.
Jono Pauliaus II piligrimų centre vykusiose konferencijose brolis Jonas Chrizostomas kvietė pažvelgti į savo santykį su Dievu – ar iš tiesų vykdome mus mylinčio Tėvo valią, jei tai darome tik išoriškai, ne iš meilės, tarsi samdiniai?
Kokios kliūtys trukdo žmogui pažinti mylinčią Tėvo širdį, kaip įmanu jas įveikti? Atsakymų į šiuos klausimus brolis kun. Jonas Chrizostomas pasiūlė ieškoti žvelgiant į Jokūbo istoriją Senajame Testamente ir į tai, kaip Jokūbo sūnaus Judo (su jo gimine siejama Jėzaus genealogija) gyvenime palaipsniui vyksta atsivertimas Dievo ir savo brolių meilei.
Jokūbo tėviška meilė jauniausiems sūnums Juozapui ir Benjaminui sukelia brolių pavydą, neapykantą ir kerštą. Judas gelbsti Juozapą nuo brolių sumanymo atimti jam gyvybę, pasiūlydamas parduoti į vergiją. Vėliau reikėjo dar daug metų, kad Judas iš pagonio taptų vieno Dievo vaiku. Per tą laiką Judas kviečiamas labiau pažinti savo tėvo Jokūbo širdį, labiausiai tada, kai šis kenčia ir rauda savo vaikų. Dievas keičia Judą ir per jo paties tėvystę. Judas netenka savo vaikų, jo širdis yra sukrečiama ir perkeičiama. Jis, panašiai kaip sūnus palaidūnas, suvokia, žvelgdamas į tėvo Jokūbo kančią („Turime tėvą žilagalvį...“; plg. Pr 44, 18–34), koks meilės ryšys sieja tėvą su sūnumi, kokia gailestinga yra tėvo širdis ir kad tėvo valia – tai jo noras išlaikyti vaiko meilę savo širdyje. Judas pasisiūlo tapti vergu vietoj savo brolio Benjamino, ir tai yra jo atsivertimas broliškai meilei.
Komentuodamas šiuos Pradžios knygos puslapius kun. Jonas Chrizostomas pabrėžė, jog Dievo valia kyla ne iš noro, kad Jam paklustų, bet iš Jo širdies. Dievas nori joje mus išlaikyti.
„Mūsų vieta – Tėvo širdyje“, – sakė, patikindamas, jog Dievo širdis yra neskaičiuojanti, joje yra vietos ne tik mylimiausiems, bet ir kiekvienam žmogui. Dievas pasaulį pamilo netgi labiau už savo Sūnų. Tėvas savo mylimą Sūnų atiduoda, kad išgelbėtų pasaulį ir kiekvieną žmogų.
„Kad pažintume Tėvo valią ir ja gyventume, turime atrasti Tėvo širdį“, – mokė kun. Jonas Chrizostomas, atkreipdamas dėmesį, jog dangaus Tėvo valia yra ne dominuojanti, viršesnė, bet šeimyniška, meilės valia. Tai ir Dievo noras, kad visi vienas kitą mylėtų. Tarsi šeimoje šią brolišką meilę kiekvienas turi atrasti pats. Be kita, pasak Šv. Jono kongregacijos brolio, Švč. Sakramento adoracija labai padeda sugrąžinti save Dievui, atlaisvinti savo širdį Jo meilei.
Pati svarbiausia šios Susikaupimo dienos dalis buvo sykiu švenčiama Eucharistija arkikatedros Švč. Sakramento koplyčioje. Jai vadovavęs kun. Jonas Chrizostomas per homiliją kvietė Dievo žodyje (apie audros nutildymą Evangelijoje pagal Morkų) atpažinti kvietimą ir padrąsinimą irtis į aną pusę, tai yra iš savo patogumo, visa žinojimo, iš savo širdies irtis į Tėvo širdies pusę pasitikint Jėzaus vedimu.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
