Vasario 21–22 d. arkivyskupijos Šeimos centre vyko tęstiniai sužadėtinių rengėjų Santuokos sakramentui mokymai. Šio antrojo seminaro tema buvo „Grupinis darbas“.
Gausiai susirinkusius dalyvius – iš viso 53 savanorius iš įvairių Kauno arkivyskupijos dekanatų, parapijų ir rektoratų – pasveikino Kauno arkikatedros bazilikos administratorius kun. Evaldas Vitulskis.
Po palaiminimo dalyviai pasiskirstė į dvi atskiras grupes. Vienoje grupėje mokymus vedė psichologas ir psichoterapeutas Andrius Gota, kitoje – psichologė Kristina Ušackienė (kartu su vyru Dainiumi). Taip pat grupėse dalyvavo kelios psichologės, kurios talkino mokymuose, o ateityje, tikimasi, padės mokymų dalyviams supervizijose. Mokymų metu veikė ir vaikų tarnybėlė, o kartu su vaikais ir pagalbininkais Šeimos centre šurmuliavo per 70 žmonių.
Abiejose grupėse dalyviai susipažino su grupinio darbo specifika. Buvo aptarti Sužadėtinių rengimo Santuokai tikslai, grupės taisyklės bei raidos etapai, vadovo atsakomybė. Kalbėta apie savęs pažinimo būtinybę, konfliktus, įvarius metodus, padedančius kurti bendrystę grupėje. Susirinkusieji išbandė vaidmenų žaidimus, modeliavo situacijas, galinčias kilti vedant sužadėtinių grupes. Mokymų metu vyko daug diskusijų: dalyviai kėlė įvairius (taip pat ir „nepatogius“) klausimus, drauge ieškojo atsakymų. Taip pat bandė atpažinti kylančius jausmus ir reakcijas, kurias svarbu suprasti siekiant, kad sužadėtiniai atsivertų ir išdrįstų pasidalyti savo jausmais – pirmiausia poroje, po to ir grupėje.
Darbas mažose grupėse įgalina geriau pažinti sužadėtinius, suprasti jų poreikius, nuostatas, vertybes. Grupėje sukuriama erdvė, kurioje nėra kur pasislėpti, nes kiekvienas yra įtraukiamas, prakalbinamas asmeniškai. Diskusijos grupėse dažnai „pralaužia ledus“ ir padeda pakeisti klaidingą įvaizdį apie Bažnyčią, parapiją ir kunigus, o svarbiausia – priartėti prie Dievo ir giliau suvokti Santuokos sakramento esmę.
Keletas dalyvių atsiliepimų:
„Supratau, kad norint dirbti su grupe reikia labai gerai pažinti save.“.
„Patiko galimybė susivokti savyje, savo jausmuose, būsenoje. Labai patiko dalyviai – entuziastingi, protingi, aktyvūs, su humoro jausmu.“
„Jaučiuosi tik prisilietusi prie temos, baisu realiai imtis grupės vedimo, nes trūko treniruočių.“
„Vesti grupelę yra daug naudingiau nei paskaitos, nes lieka daugiau informacijos, diskusijose gimsta tiesa, išsakytos mintys labiau priimamos, nei pateiktos.“
„Įsidėmėjau vadovui reikalingas savybes, grupės dinamiką, grupės apjungimo ir valdymo svarbą“.
„Siūlyčiau formuoti šiek tiek mažesnes grupes. Didelėje grupėje sudėtinga visiems pasisakyti išsamiai.“
„Man labiausiai patiko tai, kad buvome supažindinti su įvairiausiomis situacijomis, kurios pasitaiko kursų vedimo metu. Supratau, kad grupės būna labai skirtingos.“
„Siūlyčiau labiau koncentruotis į konkrečius atvejus, situacijas. Sėdėjimo padėtis – mažesnis ratas arba patalpa. Pasiūlymas – supervizijos. Manyčiau pradedantiems grupių vadovams labai svarbus palaikymas ir žinojimas, kad yra profesionali pagalba.“
„Labai gera idėja suvaidinti grupės darbą, siūlyčiau būtinai tai naudoti ateityje. Reikėtų aiškiau išdėstyti programą – kokie tikslai, ką veiksime ir tiksliai laikytis grafiko.“
„Įdomu , kai grupė, žmonės dalijasi savo patirtimi, ją analizuoja, neturi baimių, kad bus nesuprasti, nepriimti ir pan., o aktyviai dalyvauja, yra motyvuoti, suvokia šių užsiėmimų naudą ir reikšmę.“
Šiuos mokymus parėmė Vokietijos katalikų akcija Renovabis ir privatus Vokietijos fondas.
Kauno arkivyskupijos Šeimos centro informacija