Kovo 11 d., trečiadienio rytmetį, Kauno arkikatedroje bazilikoje susirinkusi gausi, jaunatviška Kovo 11-ąją švenčianti bendruomenė dėkojo Viešpačiui už Tėvynės laisvės dovaną, už 25-erius metus, kuriuos ji žengia Nepriklausomybės keliu.
Iškilmingai Eucharistijos liturgijai vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ sveikino kauniečius Kovo 11-osios proga, visus susirinkusius arkikatedroje – miesto vadovus, įvairių visuomeninių organizacijų atstovus, miesto švietimo įstaigų bendruomenes, jų vadovus, mokytojus ir ypač sveikino laisvės vaikus – gausiai, su mokyklų vėliavomis dalyvaujančius jaunuosius moksleivius, kvietė visus melsti ištvermės saugant iš Dievo rankų gautą laisvės dovaną.
Eucharistiją koncelebravo arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, Kauno kunigų seminarijos rektorius mons. Aurelijus Žukauskas, Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius bei kiti kunigai, tarnaujantys įvairiose miesto parapijose. Patarnavo Kauno kunigų seminarijos klierikai, giedojo VDU kamerinis merginų choras, vadovaujamas prof. Viktoro Masevičiaus.
Homiliją sakęs Kauno arkivyskupas atkreipė dėmesį, jog vyresnės kartos žmonės prieš 30–40 metų net nemąstė, kad Dievas taip greit atstatys sugriautą mūsų tautos šventovę. Tačiau Jo galybė gali labai greitai pasukti istoriją kita linkme.
Šiandien švenčiame 25 Nepriklausomybės metus, tačiau, kaip minėjo ganytojas, į laisvę tebeeiname. Homilijoje buvo priminta Išėjimo knygos istorija apie sunkią išrinktosios tautos kelionę iš Egipto nelaisvės į Pažadėtąją žemę. Susidūrusi su sunkumais ši tauta maištavo, priekaištavo Mozei, tačiau Dievas siekė išlaisvinti ne tik iš fizinės vergovės, bet kad tauta taptų laisva savo dvasia. Dievas davė jai savo įstatymus – Dekalogą, svarbius visų laikų žmonėms. Tai ne draudimai. Laikantis Dievo įsakymų, einama tikros laisvės keliu, laisvės, kuri visada turi savo kainą.
„Blogiausia, kas gali nutikti mūsų laisvės kelyje – tai laisvę atskirti nuo tiesos, teisingumo ir meilės, atskirti laisvę nuo Dievo“, – sakė ganytojas, kviesdamas matyti ir mąstyti, jog Dievas nori lydėti kiekvieną tautą laisvės kelyje ir pats eina šio kelio priekyje, galingesnis už visus žmones ( pagal apaštalo Pauliaus laišką pirmiesiems Kristaus sekėjams 1 Kor 1, 22–25).
„Ryžkimės laisvės keliu eiti drauge su Dievu ir nebijoti, kad mus nešanti laisvės upė turi krantus. Pats Dievas juos pastatė, nes jei laisvė prarastų krantus, ji nebebūtų gyvybę nešanti upė“, – sakė arkivyskupas, užbaigdamas homiliją ir linkėdamas, kad Kristaus Prisikėlimo vėliava lydėtų kelyje kuriant laisvą savo, savo vaikų ir Tėvynės ateitį.
Bendruomeninėje maldoje, be kitų maldavimų, Viešpaties prašyta Jo malonių ir pagalbos, kad Lietuvoje būtų įveiktos tokios negerovės, kaip nebranginama žmogaus gyvybė, girtuokliavimas, neištikimybės santuokoje, ir kt., melsta tautai ir šv. Kazimiero užtarimo.
Pamaldų pabaigoje priėmę Bažnyčios palaiminimą, Kauno arkivyskupo pakviesti, jų dalyviai sugiedojo Lietuvos himną, o savo džiaugsmą tokią brangią dieną vėliau išreiškė ir šventovėje nuaidėjusiais plojimais.
Pasibaigus pamaldoms, „Ąžuolyno“ orkestro lydima, didžiulė jaunimo, visuomeninių organizacijų eisena nuo arkikatedros Vilniaus gatve nužygiavo į šventės minėjimą Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
