2010 metų pavasarį Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus pritarimu buvo sudaryta sutartis tarp Kauno arkivyskupijos kurijos ir Lietuvos liaudies buities muziejaus dėl ilgalaikio Ukmergės dekanato Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčios nenaudojamų, nepriklausančių LR Kultūros vertybių registrui Kryžiaus kelio stočių ciklo deponavimo. Ciklas buvo numatytas eksponuoti jį atstatytoje muziejaus miestelio Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčioje, pašventintoje 2011 gegužės 6 d. Savo ruožtu muziejus sutartyje įsipareigojo šį blogos būklės Kristaus kančios ciklą restauruoti. Muziejus su džiaugsmu praneša, jog savo duotą žodį ištesėjo – visas Pabaisko Kryžiaus kelio stočių ciklas jau baigtas profesionaliai restauruoti!
Pabaisko bažnyčios Kryžiaus kelio stočių ciklas, nutapytas sekant nazarėnų sambūrio tapytojo J. Führicho (Joseph von Führich, 1800–1876) Vienos Šv. Jono Nepomuko bažnyčios Kryžiaus kelio stotimis (1844–1846), yra tipingas Lietuvos bažnyčioms, tačiau, kaip nurodo dailės istorikė dr. A.Giniūnienė, išsamiausiai tyrinėjusi Lietuvos bažnyčių Kryžiaus kelio stotis, Pabaisko Kristaus kančios ciklas, parapijos įgytas 1872 metais, yra vienas ankstyviausių žinomų J. Führicho ciklo kopijų Lietuvoje, todėl neabejotinai reikšmingas Lietuvos sakralinės dailės istorijai. Dėl šios priežasties muziejus sutartyje Kauno arkivyskupijos kurijai pažadėjo šias blogos ir net avarinės būklės Kryžiaus kelio stotis restauruoti.
Šis nenaudojamas paveikslų ciklas Pabaisko bažnyčioje laikytas nešildomose, drėgnose patalpose. Bažnyčios remonto metu kūriniai buvo smarkiai nukentėję – aptaškyti baltais dažais, ypač nugarinės dalys. Paveikslų būklė buvo nepatenkinama: drobės deformuotos, paveikslų užlankos nuplyšę nuo porėmių arba jų iš viso nebuvo, tapybos paviršiai nublukę, dažų sluoksnis visur išsausėjęs ir linkęs į nutrupėjimą, paviršiai pasidengę krakeliūromis, daug kur tapybos sluoksnis pakilusiais krašteliais, paveikslų kraštuose matėsi negrabūs užtapymai. Tokios būklės paveikslai pateko į LLBM.
Jau 2010 metų vasarą VDA Paminklotvarkos katedros studentų mokslinės praktikos metu buvo restauruota Kristaus kančios ciklo XIV stotis (vadovas – aukščiausios kategorijos molbertinės tapybos Pr. Gudyno restauravimo centro restauratorius, VDA Paminklotvarkos katedros dėstytojas Linas Lukoševičius).
2011 metais gegužės mėnesį, prieš eksponuojant paveikslus lankytojams duris atvėrusioje muziejaus Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčioje, kitų trylikos stočių paviršiaus dažų sluoksnis buvo laikinai sutvirtintas, o ten, kur tapybos paviršiaus būklė buvo ypač bloga, užklijuotas apsauginis-profilaktinis sluoksnis, visi paveikslai nusiurbti ir dezinfekuoti (rest. L. Lukoševičius).
2012 liepos mėnesį, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai paskelbus Muziejinių vertybių restauravimo ir prevencinio konservavimo finansavimo iš dalies valstybės biudžeto lėšomis projektą, LLBM pateikė paraišką Pabaisko Kryžiaus kelio stočių restauravimui. Gavus tik dalį prašytų lėšų, už jas buvo restauruotos šešios, pačios blogiausios būklės, stotys. Šią užduotį įvykdyti per trumpą laiką vėl ėmėsi molbertinės tapybos aukščiausios kategorijos restauratorius L. Lukoševičius. Per nepilną pusmetį buvo atliktas šešių paveikslų molbertinės tapybos tyrimas (išsami fotofiksacija, cheminiai ir fizikiniai tyrimai), sudaryta restauravimo metodika, atliktas pats tapybos restauravimas ir parengta restauruotų kūrinių dokumentacija. LLBM finansinis indėlis šiame projekte buvo skirtas tapybos tyrimams atlikti.
Buvo džiugu įvykdžius pirmą Pabaisko bažnyčios Kryžiaus kelio stočių restauravimo etapą. Lankytojams norėjosi pristatyti kuo daugiau informacijos tiek apie pačią Kryžiaus kelio tradiciją, tiek apie tapytojo J. Führicho Kristaus kančios ciklą – daugelio kartočių Vakarų Europoje ir Pabaisko ciklo pirmavaizdį, o taip pat parodyti restauratorių darbo sudėtingumą ir prasmingumą. Todėl 2013 m. muziejaus miestelio bažnyčios erdvėje buvo paruošta ekspozicija, supažindinanti lankytojus su bažnyčios Kryžiaus kelio ciklo pirmavaizdžiu ir su restauravimo eiga bei „virtuve“ – darbų eiga nuo pirminės kūrinių būklės iki galutinio rezultato – naujai atgimusių Kryžiaus kelio stočių. Atvykę į muziejų dailės istorikė dr. A. Giniūnienė ir restauratorius L. Lukoševičius muziejininkams papasakojo apie Pabaisko Kristaus kančios ciklo vertę kitų J. Führicho sukurto ciklo kartočių kontekste, kalbėjo apie senosios molbertinės tapybos tyrimus ir restauravimą.
Ir štai pagaliau 2014 metų pradžioje Lietuvos kultūros tarybai paskelbus naują Muziejinių vertybių restauravimo ir prevencinio konservavimo projektų konkursą, muziejus pateikė dar vieną projektą, kad pagaliau galėtų užbaigti viso Pabaisko Kryžiaus kelio stočių ciklo restauravimą. Šį kartą pavyko gauti trūkstamą finansavimą, o muziejus pridėjo privalomą savo dalį iš muziejaus darbuotojų surinktų 2 proc. pajamų mokesčio ir iš Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčios lankytojų paaukotų aukų. Savo darbą pratęsė ir šį kartą iki galo atliko molbertinės tapybos aukščiausios kategorijos restauratorius L. Lukoševičius. 2015 metų sezono atidarymui muziejaus bažnyčioje pagaliau bus pakabintas atnaujintas, ryškiom spalvom akį traukiantis visas Pabaisko Kristaus kančios ciklas.
Stočių paveikslai buvo įrėminti originaliuose rėmuose, kurie dėl avarinės būklės (labai nubirę gipsatūros) šiuo metu negali būti eksponuojami kartu su restauruotais paveikslais. Tad muziejus Kryžiaus kelio stotis eksponuos paprastuose, mediniuose rėmuose, kadangi gauti lėšų sutvarkyti rėmų gipsatūras restauravimo projektų pagalba kol kas yra labai keblu dėl restauravimo eilės laukiančių svarbesnių objektų, gipsatūrų atstatymo didelių kaštų ir tokius darbus atliekančių restauratorių trūkumo bei didelio jų užimtumo.
Šiuo metu muziejus tęsia restauravimo projektus ir ėmėsi ypač ambicingo ir sudėtingo, susijusio su muziejaus Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčios dviejų autentiškų altorių, sugrįžusių į atstatytą bažnyčią, restauravimu. Šis trijų etapų projektas (2015 – 2017 m. m.) yra skirtas restauruoti ir parengti ilgalaikiam eksponavimui LLBM miestelio bažnyčios pagrindinius interjero eksponatus – nerestauruotus du blogos ir avarinės būklės didžiojo Švč. M. Marijos ir Šv. Jurgio altorių retabulus. Iš vienos pusės – tai tęstinis restauravimo projektas, nes jis susijęs su LLBM bažnyčios interjero atkūrimu (ir su įvykdytais trimis Pabaisko Kryžiaus kelio stočių restauravimo projektais), iš kitos – tai naujo, sudėtingo, daugelio specialistų pastangų ir lėšų pareikalausiančio tęstinio projekto – dviejų LLBM eksponatų, autentiškų Sasnavos senosios bažnyčios altorių retabulų restauravimo pradžia.
LLBM aštuonkampė medinė Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčia – tai pagal išlikusius apmatavimus, dokumentaciją, palyginamąją medžiagą ir išsamius tyrimus atkurtas buvęs prarastas vertingas medinės architektūros objektas, stovėjęs Suvalkijos regiono Sasnavos gyvenvietėje. Pastatyta 1817 metais kaip šešiakampė koplyčia, po XIX amžiuje įvykdytų perstatymų, XIX a. pab. tapusi ištęsto aštuonkampio plano ir darnių tūrių sakraliniu pastatu, buvo nugriauta 1952 metais, iš Lietuvos Tūkstantmečio programos lėšų vėl atstatyta LLBM ir Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus pašventinta 2011 m. gegužės mėn. 6 d.
Taip pat kruopščiai, pagal išsamius istorinius ir menotyrinius tyrimus, buvo atkurtas ir muziejuje atstatytos Sasnavos bažnyčios interjeras: muziejininkų pastangų dėka į bažnyčią be senųjų altorių dar sugrįžo trys klausyklos, zakristijos baldai, kiti liturginiai daiktai.
Šiais metais muziejaus vykdomo projekto I etapo tikslas – atlikti visapusiškus abiejų altorių tyrimus, kurių išvados įgalins paskaičiuoti realius restauravimo kaštus. Kartu šis projektas yra susijęs su labai svarbia data – 2017 m. rugsėjo 14 d., kai LLBM atkurta Sasnavos bažnyčia minės savo 200 metų sukaktį. Muziejaus bažnyčia – didelis lankytojų, turistų traukos centras, pašventintas sakralinis statinys, Rumšiškių miestelio bažnyčios filija, koncertų salė, kur šiais metais jau ketvirtą kartą iš eilės vyks Pažaislio muzikos festivalio programos renginiai. Muziejaus tikslas – šį garbingą jubiliejų paminėti baigus svarbiausių bažnyčios eksponatų – altorių restauravimą.
Galime tik pasidžiaugti, kad Lietuvos kultūros tarybai pateiktas projekto I etapas jau laimėjo finansavimą ir tuoj bus galima pradėti darbus – altorių tyrimus Prano Gudyno restauravimo centre Vilniuje. Metų pabaigoje gausime atsakymą iš restauratorių – maksimalus galutinių projekte iškeltų uždavinių įvykdymas daug priklausys nuo gautų tyrimų išvadų. Pagal Lietuvos kultūros tarybos projekto finansavimo taisykles, muziejus turi pats susirasti projekto rėmėjus, padengsiančius 20 proc. projekto vertės. Projekto I etapo rėmėjas atsirado – vietinis Sasnavos miestelio gyventojas, kurio tėvai ir seneliai kilę iš to krašto. Bet kas bus toliau, kai restauratoriai įvardins (tikėtina nemažas) sumas, reikalingas altorių perdažymo sluoksniams nuimti, drožybos ir auksavimo atkūrimui? Jau dabar muziejininkai apie tai rašo ir kalba, ieškodami būsimų potencialių rėmėjų kitiems restauravimo projekto etapams.
Muziejininkai tikisi, kad Sasnavos senoji bažnyčia, architektų, restauratorių ir muziejininkų bendromis pastangomis prikelta naujam buvimui Lietuvos liaudies buities muziejuje, savo garbingą 200 metų jubiliejų pasitiks ne tik su profesionaliai restauruotu Pabaisko Kryžiaus kelio stočių ciklu, bet ir su restauruotais autentiškais altoriais.
Ina Dringelytė,
LLBM muziejininkė, dailės istorikė
