Kovo 25 dieną vyko netradicinis Kauno arkivyskupijos sielovados komandos (KASK) susitikimas. Šiuo gavėnios metu institucijų vadovai, darbuotojai buvo pakviesti į gavėninį susikaupimą, o jame svečiavosi, dalijosi Lietuvoje jau ne pirmąkart apsilankantis Bohušas Živčákas (iš evangelizacinės bendruomenės „Rieka Zivota“, Slovakija), šįkart atvykęs su keturiais jaunais misionieriais (du iš jų – Bohušo vaikai).
Susitikimas vyko ką tik įsikūrusiame Šv. Jono Krikštytojo centre. Jį aprodžiusi arkivyskupijos kurijos sielovados koordinatorė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė džiaugėsi nauja arkivyskupijos erdve, kuri galės bus pritaikoma įvairioms sielovados reikmėms.
„Esame čia, kad nepamestume savo darbų perspektyvos. Jei mūsų darbai neturi ryšio su Dievu, tai iš tiesų gali būti „be ryšio“ ir nepakeliamai sunkūs. Šios kelios valandos tam, kad „sustyguotume stygas“ su Viešpačiu“, – sakė visus sveikinęs arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, linkėdamas atviros širdies, pamąstyti apie Viešpaties kiekvienam siunčiamą būdą apaštalauti, kaip būti Jo įkvėptiems ir nešamiems.
Bendra šlovinimo giesme su svečiais ir susipažinimu prasidėjusioje popietėje arkivyskupijos institucijų – Šeimos, Katechetikos, Jono Pauliaus II centrų bei sielovados bendruomenės „Gailestingumo versmė“ – vadovai ir darbuotojai prisistatydami dėkojo už galimybę susitikti tokiame renginyje, ypač gavėniniu metu stabtelėti įprastuose darbiniuose reikaluose ir rūpesčiuose, dalijosi lūkesčiu patirti bendrystės vieni su kitais ir ypač su Dievu laiką tokiame dvasią atnaujinančiame renginyje.
Svečias iš Slovakijos Bohušas Živčákas, keturių vaikų šeimos tėvas, pasaulietis, tarnaujantis Bažnyčios misijose, atkreipė dėmesį į jau visai artėjantį visų laukiamą pavasarį už praviro lango. Šis atnaujinantis metas turi paralelę su dvasiniu gyvenimu – jam taip pat reikia atnaujinimo, kad paskui neštų vaisių. „Gyvenimas gali būti pilnas darbų, atsakomybių, bet ar tai pilnas, Jėzaus pažadėtas apstus gyvenimas? “ – klausė misionierius.
25-erių metų darbo Bažnyčioje patirtį turintis svečias ypač pasidžiaugė Bažnyčia Lietuvoje, jos ganytojų paprastumu, žmonių atvirumu, minėjo, jog atvažiuoja pats mokytis, o ne mokyti. Bohušas Živčákas ragino institucijų darbuotojus nebijoti svajoti, trokšti. Jį patį, gyvenusį atkampiame Slovakijos miestelyje (kurį, juokavo, net varnos aplenkia apsukdamos ratu) ir labai norėjusį mokytis, Dievas surado, išpildė jo didžiausią troškimą (dabar šis miestelis lankomas tūkstančių žmonių). Dievui nėra negalimų dalykų.
„Nebijokite svajoti su Dievu. Bažnyčioje dirbdamas kartais jauti, kad nėra kelio, bet Dievas jį parodo“, –sakė Bohušas Živčákas, pastebėdamas, be kita, jog darbas Bažnyčioje nėra taip apmokamas, kad būtum turtingas. Tačiau jis „apsimoka“ kita prasme – per jį gauname Dievo palaiminimą.
Bažnyčia šiandien, kaip minėta susitikime, Vatikano II Susirinkimo metu „atvėrusi langus“, jau nebediskutuoja, ar reikia atsivertimo, ar reikia išeiti už bažnyčių sienų. Tačiau be atsivėrimo Šventajai Dvasiai gali kilti bejėgiškumas, nuovargis. Priminęs pirmąsias Sekmines ir mokinių išgąstį, misionierius patikino, jog Dievo Dvasia gali visa perkeisti, tarsi naują vyną duoti naują įkvėpimą, baimes pakeisti į džiaugsmą. Būtent džiaugsmas veiduose, širdžių šviesa, pasak misionieriaus, daro Bažnyčią atvirą.
„Bažnyčiai šiandien reikia šventųjų“, – sakė slovakas Bohušas Živčákas, šventumą susiedamas su Kristumi: esame šventi tiek, kiek Jo gyvenimo yra mūsų gyvenime.
Po šių pasidalijimų popietės dalyviai kartu su svečiais dar valandėlę giedojo (čia galima paklausyti giedotų giesmių įrašų: D. Crowder „Here s My Heart >> ; M. Maher „Lord I need you“ >> , meldėsi, klausėsi liudijimo.
O šį susitikimą tądien, švenčiant Viešpaties Apreiškimą, užbaigė kurijos koplyčioje šv. Mišiomis, kurioms vadovavo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.
„Šis pasaulis – Dievo svajonė. Dievas turi troškimą ieškoti Jo Dvasios žmonių. Kai tokį žmogų randa, galingai veikia“, – homilijoje sakė Eucharistiją koncelebravęs vyskupas K. Kėvalas, kviesdamas atsiliepti į Dievo troškimą – atrasti Jį savo kasdienybėje, darbuose, o paskui veikti atitinkant Dievo lūkesčius, Jo norą. Švč. M. Marija yra pavyzdys – ji išpildė Dievo svajonę, su pasitikėjimu savo gyvenimu sakydama: „Tebūnie.“ Ganytojas linkėjo institucijų darbuotojams būti karštos, mylinčios širdies žmonėmis, kad per juos Dievo malonė galėtų veikti.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
