Balandžio 12 d. kanauninko, lietuvių literatūros klasiko Juozo Tumo-Vaižganto memorialiniame bute-muziejuje vyko vėl tradicine tampanti jau trečius metus iš eilės rengiama popietė „Juodoji vakarienė“. Kan. Juozas Tumas-Vaižgantas, dar būdamas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios rektoriumi, kasmet rengdavo dvi didesnes šventes savo bute – vardo dienos paminėjimą ir vadinamąją „Juodąją vakarienę“ prieš Velykas.
Amžininkai prisimena, kad prieškaryje į šią bažnyčią atlikti velykinės išpažinties suplaukdavo minios žmonių. Todėl buvo pastatomos net trylika klausyklų, kuriose jau nuo pat ryto buvo klausoma išpažinčių. Visada atvykdavo bent dvylika kunigų, tarp kurių būdavo prelatas Jonas Mačiulis-Maironis, Adomas Jakštas, Stanislovas Kiškis ir kiti. Pasibaigus pamaldoms bažnyčioje, rektorius kunigus visada kviesdavosi vakarienės. Joje būdavo diskutuojama įvairiais klausimais, skaitomi literatūros kūriniai.
Memorialinio buto-muziejaus vedėjo Alfo Pakėno iniciatyva ši tradicija vėl atgaivinta ir sužibusi kiek naujomis spalvomis. Šiųmetiniame renginyje dalyvavo aktoriai Kristina Kazakevičiūtė ir Albinas Budnikas, Vytauto Didžiojo bažnyčios rektorius kun. Kęstutis Rugevičius, kun. Alfonsas Bulotas, Kauno kunigų seminarijos auklėtiniai Nerijus, Robertas, Paulius ir Gediminas. Aktorė K. Kazakevičiūtė skaitė ištraukas iš Vaižganto giminaitės Joanos Šernienės prisiminimų, A. Budnikas įtaigiai perteikė monologą iš Gyčio Padegimo spektaklio „JAH“ ( apie modernistinės literatūros Lietuvoje pradininko J. A. Herbačiausko, nemažai bendravusio su Vaižgantu, gyvenimą). Seminaristai kalbėjo apie žodžio svarbą ieškant savo pašaukimo, skaitė savo kūrybą, pristatė neseniai išleistą almanachą „Duc in altum“. Apie tai, kaip svarbu kunigui skelbti autentišką Dievo Žodį, tikėjimą mintimis dalijosi kun. A. Bulotas. Kun. K. Rugevičius pabrėžė, kad kiekvienas žodis bus lyg gyva versmė tada, kai jis bus išnešiotas ir nugludintas. Renginio pabaigoje aktoriai perskaitė keletą poetų Kęstučio Genio ir Antano Miškinio eilių. Renginį vedė namų šeimininkas A. Pakėnas.
Toks renginys – galimybė prisiliesti prie gyvo lietuvių literatūros klasiko palikimo, juolab kad Juozo Tumo-Vaižganto mintys apie Tėvynę, tikėjimą ir dorą aktualios ir šiandien. Todėl esame nuoširdžiai dėkingi šio kiek neįprasto, tačiau be galo šilto renginio atgaivintojui ir rengėjui Alfui Pakėnui už kvietimą.
