ARKIVYSKUPIJOS DANGIŠKOJO GLOBĖJO DIENĄ – institucijų, bendruomenių padėka arkivyskupui, krikščioniškos muzikos koncertas bei Švč. Sakramento adoracija už arkivyskupiją (2015 06 23) Fotografijos Silvijos Knezekytės, Emilio Vasiliausko
Kasmet, nuo 2003 m., švenčiama dangiškojo globėjo Šv. Jono Krikštytojo Gimimo diena šiemet arkivyskupijoje buvo ypatinga. Per ją dėkota Dievui už Jo palaimintą, ilgametę arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus SJ tarnystę, tėvišką vadovavimą arkivyskupijos bendruomenei. Pagrindinė iškilmė buvo švenčiama birželio 24 dieną, tačiau Arkivyskupijos dienos paminėjimas prasidėjo jau jos išvakarėse.
Padėkos malda už vyskupo tarnystės 24 metus: „Mes buvome kaip didelė šeima“
Birželio 23 dienos popietę Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčioje jos bendruomenė bei institucijų darbuotojai drauge šventė Eucharistiją, kuriai vadovavo arkivyskupas, koncelebravo arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, seminarijos rektorius mons. Aurelijus Žukauskas, kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas ir beveik dešimtis kunigų, tarnaujančių seminarijoje ar kitose bažnytinėse institucijose akademinėje, ligonių ir kitose sielovados srityse. Giedojo choro „Exaudi“ jaunimo kvartetas, vadovaujamas br. Eugenijaus Puzynios SJ.
Arkivyskupas sveikino visus susirinkusius, prašydamas melstis ir kartu su juo dėkoti Dievui už jo 24 vyskupo tarnystės metus.
Homilijoje ganytojas darsyk atkreipė dėmesį į skelbtą Dievo žodį, o jame – Jėzaus mokymą apie du kelius (Mt 7, 13), o vėliau sakė:
„Brangieji, jūs visi, kurie šiandien susirinkote padėkoti drauge su manimi už vyskupiškos tarnystės kelią, kažkada taip pat pasirinkote siaurą Evangelijos kelią. Jūs ne tik priėmėte Jėzų į savo gyvenimą, bet ir konkrečiai tarnaujate Bažnyčiai, tą kelią rodydami kitiems. Man, kaip ganytojui, buvo gera ilgus metus matyti jus drąsiai einančius siauru Evangelijos keliu. Kartais jūs, šiuo keliu eidami, būdavote net drąsesni už mus, dvasininkus, ir jūsų pavyzdys vertė pasitempti.
Jūs darbavotės svarbiuose bažnytinio darbo baruose. Vargšai, vaikai, mokiniai, studentai, jaunimas, katechumenai, sužadėtiniai, krizes išgyvenančios šeimos, žiniasklaida, evangelizacija, ekonomo, bažnytinio tribunolo ir muziejaus tarnybos – jūs apėmėte visas gyvybiškai svarbias arkivyskupijos darbo sritis ir tarnavote už labai kuklų atlygį.
Už labai svarbią jūsų tarnystę arkivyskupijos gyvenime noriu pareikšti kuo nuoširdžiausią padėką. Gerasis Dievas teatlygina už jūsų pasiaukojamą darbą“, – kalbėjo ganytojas, pavadindamas arkivyskupijos institucijų žmones viena „didele šeima, kurioje mokėmės vieni iš kitų ir padėjome vieni kitiems.“
Ganytojas džiaugėsi visada jautęs žmonių solidarumą ir geranoriškumą ir atsiprašė, jei kada atrodė, jog stokojo tėviškos meilės. „Nors ir neatlikdamas tiesioginių vyskupo pareigų, būsiu šalia ir džiaugsiuosi kiekvienu jūsų pasiekimu ir liūdėsiu drauge su jumis, jei kur nors dėl žmogiško ribotumo seksis ne taip gerai. Viliuosi, kad malda lydėsime vieni kitus“, – sakė arkivyskupas.
Užbaigus švęsti Eucharistiją, pačių rengta poetine-muzikine kompozicija su ganytoju atsisveikino Kauno kunigų seminarijos auklėtiniai.
Agapė kurijoje
Vėliau arkivyskupo pakviesti visi susirinko į agapę kurijoje, kurioje institucijų žmonės visada būdavo laukiami ir nuoširdžiai priimami. Šia jau atsisveikinimo proga pačiais nuoširdžiausiais žodžiais, gėlėmis, vyskupo Kęstučio Kėvalo pakviesti, arkivyskupui už meilę, liudijimą, palaikymą jų darbuose bei sumanymuose dėkojo kurijos bei jos institucijų – Katechetikos, Šeimos, Jaunimo, „Caritas“, „Gailestingumo versmės“ darbuotojai, Gyvenimo ir tikėjimo instituto bei „Gyvųjų akmenų“ bendruomenės.
Nors nelengva, tačiau šilta ir jauki atsisveikinimo popietė praėjo visiems kartu pasivaišinant, pabūnant nuoširdžioje bendrystėje ir netgi padainuojant kelias Šeimos centro moterų vedamas visiems brangias patriotines dainas. Ypatinga dovana buvo jaunojo Lietuvos talento akordeonisto Augustino Rakausko akordeonu sugroti kūriniai.
Arkivyskupijos kurijos kiemelyje savo pirmtako ir mokytojo kardinolo Vincento Sladkevičiaus atminimui arkivyskupas S. Tamkevičius pasodino ąžuoliuką (filmuotą medžiagą žr. >>). Už meilę jiems ir meilę Lietuvai, visiems joms žmonėms, nuolat palaikytą viltį dėkoję institucijų ir bendruomenių darbuotojai sugiedojo „Ilgiausių metų“, linkėdami ganytojui tolesnės Dievo palaimos.
Arkivyskupijos bendruomenės talentai – krikščioniškos muzikos koncerte
Tą pavakarę Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje Arkivyskupijos dienos proga buvo surengtas talentingų muzikuojančių arkivyskupijos bendruomenės narių koncertas, beje, sulaukęs didelio klausytojų būrio (filmuotą medžiagą žr. >>). Vakarą organizavusi ir vedusi kurijos sielovados programų koordinatorė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė sveikino atėjusius į Arkivyskupijos dienos renginius, primindama visiems, jog šioje dar nuo sovietmečio žaizdas gydančioje Kauno bažnyčioje vyko viltį ir džiaugsmą liudiję pirmieji krikščioniškos muzikos koncertai.
Už aukštai bažnyčios skliautais nuaidėjusias šlovinimo giesmes plojimais klausytojai dėkojo kun. Tomui Pilchui OFM. Cap., seserims benediktinėms – už originalią giesmių instrumentuotę ir atlikimą; „Draugų draugams“ (kaip patys juokaudami save vadina) seminaristų bei VDU Katalikų teologijos fakulteto ansambliui (vad. Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės) – už jaunomis, degančiomis širdimis, ne tik balsais, atliktas gerai žinomas, istorinę atmintį saugančias lietuviškas dainas; plojimais dėkota jungtinei grupei „Sacerdos“ su grojančiais, dainuojančiais ir šitaip Dievo meilės, džiaugsmo, energijos ir drąsos pliūpsnį dovanojančiais broliais pranciškonais, jėzuitais, kapucinais ir vyskupu Kęstučiu. Koncerto atlikėjams ir klausytojams, su nuostaba pasidžiaugęs jų gausa, padėkojo ir palaimos palinkėjo jame taip pat dalyvavęs arkivyskupas S. Tamkevičius.
Švč. Sakramento adoracijoje – malda už arkivyskupiją
Po koncerto ligi 24 val. Pranciškonų bažnyčioje vyko Eucharistijos adoracija meldžiantis už arkivyskupiją, jos naująjį ganytoją. Švč. Sakramentą pagarbinimui išstatė vysk. K. Kėvalas, pakviesdamas visus pabūti ypatingoje Viešpaties artumoje, kuri kiekvienam gali būti maloningas laikas, koks ištiko Emauso mokinius, kai jie, vakarieniaudami su Jėzumi, su nuostaba („jiems akys atsivėrė“) pagaliau atpažino savo Mokytoją, laužantį duoną (plg. Evangelijos pagal Luką 24 sk.).
Pasikeisdami adoracijos valandoms vadovavo Jono Pauliaus II piligrimų centro bendruomenė (giedojusi Taizé giesmes), „Gailestingumo versmės“ bendruomenė, broliai pranciškonai bei įvairių kongregacijų seserys vienuolės, o maldos laiką pusiaunakčiu užbaigė jaunoji arkivyskupijos karta – jaunieji Viešpaties šlovintojai iš arkivyskupijos Jaunimo centro.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
