Naujieji mokslo ir šviesos metai
Klasės, auditorijos, bibliotekos vėl pakvies į paskaitas, diskusijas ir rimtą mokslinį darbą. Labai dažnai mokyklas ir universitetus pavadiname švietimo įstaigomis. Institucija, kuri mūsų šalyje rūpinasi šia sritimi, vadinama Švietimo ir mokslo ministerija. Mokslas, pažinimas, įgytos ir perduotos žinios yra ta šviesa, kurios dėka pasaulis labai pasikeitė. Šios šviesos troško mūsų senoliai, jos reikia ir mums. Naujieji mokslo metai tegul bus pažinimo, gilinimosi į pasirinktą sritį ir atradimų metai. O taip pat šviesos metai.
Skaitinyje iš šv. Pauliaus Pirmojo laiško tesalonikiečiams – šis laiškas yra pats seniausias Naujojo Testamento dokumentas – skaitome apaštalo žodžius pirmiesiems krikščionims: „Jūs visi esate šviesos vaikai, dienos vaikai. Mes nepriklausome nakčiai nei tamsai“ (1 Tes 5, 5).
Kristaus ir Jo žinios – Evangelijos pažinimas jiems buvo šviesos šaltinis. Ši šviesa leido visai kitaip pamatyti pasaulį: ne pražūties vietą, o gerą, nors ir tamsos paliestą, Dievo kūrinį, kurį galima pažinti ir puoselėti.
Kristaus šviesa leido kitame žmoguje matyti ne konkurentą išlikimo kovoje, o Dievo mylimą brolį ir seserį, kurį esame kviečiami apglėbti savo dėmesiu, pagarba ir pagalba. Juk galiausiai visi esame lygūs. „Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje!“ (Gal 3, 28) – kitame laiške rašė tas pats apaštalas Paulius. Čia pradžia visuomenės, gerbiančios ir atsižvelgiančios į kiekvieną.
Kristaus Evangelija – ne kaip sausa teorija, o išminties žinia – buvo tikrai ryški šviesa, kuri pamažu ėmė keisti žmogų ir visuomenę. Su šia šviesa neatskiriamai susijusi ir pažinimo bei mokslo šviesa. Užtenka prisiminti vienuolynų perduotus ir sukurtus kultūros, meno, literatūros lobius, įkurtas mokyklas ir universitetus, įvairiausių sričių metodinius tyrinėjimus ir padarytus atradimus. Net ir tada, kai iškildavo skaudžių problemų bei iššūkių, liko nuoširdus tiesos ir išminties ieškojimas, kuris galiausiai prasiverždavo naujų atradimų ir sąžiningų įžvalgų šviesa.
Visai neseniai popiežius Pranciškus rugsėjo 1-ąją paskelbė Pasauline maldos už rūpinimąsi kūrinija diena, kurią švenčiame kartu su mūsų broliais ortodoksais. Kaip krikščionys, norime pasiūlyti mūsų indėlį įveikiant ekologinę, o taip pat žmogiškąją krizę, kurią žmonija išgyvena. Tą darome remdamiesi turtingu dvasiniu paveldu, skatinančiu rūpintis kūrinija, prisimindami, kad tikintiems į Jėzų Kristų, Dievo Žodį, tapusį kūnu, „dvasingumas nėra atskirtas nuo nuosavo kūno, gamtos ar šio pasaulio tikrovių, bet greičiau sugyvena su jomis ir jose, bendrystėje su tuo, kas jas supa“ (iš enciklikos LAUDATO SIʾ, apie rūpinimąsi bendraisiais namais, 216).
„Mokslas ir religija, rodantys skirtingus artinimosi prie tikrovės kelius, gali įsitraukti į intensyvų ir abiem naudingą dialogą, – rašo popiežius. – Atsižvelgdami į ekologinės krizės sudėtingumą ir jos gausias priežastis <...> sprendimų neįmanoma pasiekti kokiu nors vienu tikrovės aiškinimo bei keitimo būdu. Būtina pasitelkti ir įvairius tautų kultūrinius turtus, meną ir poeziją, vidinį gyvenimą ir dvasingumą“ (LS, 62. 63).
Tikėjimo ir mokslo šviesos darna ir šiandien lieka mūsų visų siekiu. Juk pažinimas ir atradimai turi nešti gerą šviesą žmogui: ne apakinančią ir griaunančią, kaip bombos žybsnis, o įgalinančią matyti toliau, sukurti tai, kas leidžia geriau, saugiau ir džiaugsmingiau gyventi. Tegul sklinda ši šviesa kartu su išmintimi ir tikru žmogišku brendimu. Tai vyks, kai mokykla, o tuo labiau universitetas ugdys ne naują jėgą darbo rinkai, o brandų žmogų, visapusiškai išsilavinusią, moralią asmenybę. Sėkmingos karjeros ir rinkos kriterijai nėra vieninteliai nei patys svarbiausi, nulemiantys žmogaus svarbą. Vėl tenka prisiminti Kristaus išmintį, atskleidžiančią kiekvieno žmogiškąją vertę, nepriklausomai nuo jo pasiekimų.
Gyvenimas iškelia svarbių klausimų, į kuriuos mums visiems – tikėjimo ir mokslo žmonėms – teks įsimąstyti ir ieškoti atsakymų bei sprendimų. Tai galėsime daryti pasiremdami visu žinių ir išminties lobynu, atskleistu žmogaus iki šiandien, ir nujausdami nesibaigiančią naujų atradimų erdvę bei būdami atviri Tam, kuris neišreiškiamas, apie kurį psalmininkas sakė: „Viešpats mano šviesa, Gelbėtojas mano“ (Ps 27, 1).
Moksleiviams ir studentams, kurie pradeda naujuosius mokslo ir šviesos metus, nuoširdžiai palinkėkime:
ne vien pasisemti žinių, bet tapti šviesos ir išminties žmonėmis;
ne vien įgyti specialybę, bet išmokti gyventi ir branginti gyvenimą;
ne vien veržtis pasisavinti visa, kas įmanoma, bet sugyventi ir kurti ateitį drauge su visais.
