Fotografijos Dariaus Chmieliausko
Balandžio 22 d., Didžiojo penktadienio vakare, Kauno arkikatedroje, kaip ir visose Lietuvos bažnyčiose, vienąkart metuose nebuvo švenčiama Eucharistija. Viešpaties kančios pamaldas nuolankia atgailos malda už visų žmonių nuodėmes pradėjo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Jis vadovo keturių dalių pamaldoms, kurių centre yra šventojo Kryžiaus pagerbimas.
„Ant kryžiaus ryškiausiai suspindi Jėzaus meilė. Prikaltos prie kryžiaus medžio Jėzaus rankos ir kojos, ietimi perverta širdis be žodžių patvirtina tiesą, jog nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti (Jn 15, 13). Jėzus mus myli, tačiau didysis klausimas, kaip jį myli žmonės?“ – sakė arkivyskupas pamoksle, kuriame apžvelgė Jėzaus kančios istorijoje sutinkamus labai skirtingus žmones, ypač tuos, kurie atmetė Dievo meilę. Judo Iskarijoto nuopolyje, nesugebėjime gailėtis ir Poncijaus Piloto silpnume ganytojas kvietė atpažinti ir mūsų dienų tikrovę – meilės Dievui ir žmonėms sunykimą, moralinį reliatyvizmą.
„Šiandien, žvelgdami į Kristaus kryžių, kiekvienas pabandykime atsakyti į du svarbius klausimus: ar puoselėju savo širdyje meilę ir ar branginu dieviškąją tiesą, kurią esu paveldėjęs ir kurią daugelis bando iškeisti į kitas jam patogesnes tiesas?“ – ragino ganytojas Viešpaties kančios pamaldų dalyvius (žr. išsamų pamokslo tekstą).
Pamaldų pabaigoje Švč. Sakramentas monstracijoje buvo išstatytas Viešpaties kape.
