Ekumeninės pamaldos Kaune švenčiant Maldos už krikščionių vienybę savaitę (2016 01 24)Fotografijos Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės
Švenčiant Maldos už krikščionių vienybę savaitę ypatingu Gailestingumo jubiliejaus ženklu tapo Ekumeninės pamaldos. Jos vyko ir mūsų arkivyskupijoje – sausio 24-ąją arkivyskupijos kurijos kvietimu ekumeniniam susibūrimui ir maldai duris svetingai atvėrė Kauno Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) rektorato bažnyčia.
Gausiai sekmadienio popietę susirinkę šešių krikščioniškų Bažnyčių ir bendruomenių nariai bei dvasininkai drauge meldė vienybės Kristuje pagal brolių krikščionių kaimyninėje Latvijoje šiemet Maldos savaitei parengtus tekstus. Dalijamos žvakelės, Vytauto Didžiojo bažnyčios jaunimo grupės šlovinimo giesmė pasitiko visus, tą popietę užsukusius į šią katalikų bažnyčią Kauno senamiestyje. Pamaldos prasidėjo jaudinančiu Švč. Trejybės pagarbinimu brolių stačiatikių giesmėje ir visų dalyvavusių bendruomenių atstovų bei dvasininkų procesija.
Joje prie altoriaus buvo atnešta Šventojo Rašto knyga ir šiemetinės ekumeninės maldos simboliai: Velykų žvakė, duona ir druska. Prie Didžiojo altoriaus procesija atėjo pamaldoms vadovavęs Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, Vytauto Didžiojo bažnyčios rektorius kun. Kęstutis Rugevičius, t. Gintaras Vitkus SJ bei kun. Linas Šipavičius, taip pat brolių stačiatikių Kauno Apreiškimo Švč. M. Marijai bažnyčios klebonas kun. Nikolajus Murašovas, Kauno jungtinės metodistų bažnyčios kun. Remigijus Matulaitis, Kauno evangelikų reformatų bažnyčios diak. Jonas Žiauka ir Krikščionių bendrijos „Tikėjimo žodis“ Kauno bažnyčios pastorius Gabrielius Lukošius.
Pamaldų liturgijoje pradžios maldą šaukiantis Šventosios Dvasios, kad Ji pašalintų iš širdžių, bendruomenių ir pasaulio visus susiskaldymus, kad Jėzaus vardu visa padarytų viena, netrukus keitė nuolanki Sutaikinimo malda prašant Tėvą iš savo gailestingumo dovanoti netobulumus, pripildyti savo malonės ir šventumo.
Skirtingų bendruomenių dvasininkams perskaičius Šventojo Rašto skaitinius, o katalikų kunigui paskelbus Evangeliją (pagal Matą 5, 1–16), dalyvavę dvasininkai pasakė trumpas homilijas.
Kun L. Šipavičius atkreipė dėmesį į duonos, druskos, šviesos simbolius ir pabrėžė, jog krikščionybė duoda pasauliui šviesą, gyvybę ir priartina jį prie Viešpaties Jėzaus Kristaus. Pasak metodistų kun. R. Matulaičio, Viešpats kviečia visus trokštančius ateiti prie Jo gyvybės vandens, ir šis dieviškasis pakvietimas yra Jo malonė būti pagirdytiems ir nebetrokšti per amžius. Pastorius G. Lukošius minėjo, jog Dievo Dvasios stebuklą matome, kai esame šviesa ir druska, kai elgiamės kitaip, nei šis pasaulis. Evangelikų reformatų diak. J. Žiauka pastebėjo, jog dvasiniame gyvenime kartais žavimės kitais asmenimis, tačiau Jėzus Kristus buvo vienintelis Asmuo, nukryžiuotas ir Dievo prikeltas. Stačiatikių kun. N. Murašovas sakė, jog ši bendra malda, palyginti su pasaulio didybe, atrodytų maža, tačiau, kaip našlės atiduotą vienintelį skatiką, Viešpats priima ją, sklindančią iš tyros širdies.
Trumpą žodį taręs arkivysk. L. Virbalas paliudijo apie puikiai tarpusavyje sutarusių krikščionių bendrystę gimtuosiuose Biržuose bei jam tarnaujant Popiežiškojoje Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės Russicum kolegijoje. Ganytojas atkreipė dėmesį į popiežiaus Pranciškaus bendrojoje audiencijoje (kurioje arkivyskupas tą savaitę dalyvavo su jaunimo grupe iš Kauno) pasakytus žodžius apie Latvijos liuteronų katedros krikštyklą, kuri yra visų Latvijos krikščionių pradžios, šaltinio ženklas. Krikštas pašaukia iš tamsos, iš nuodėmės, įskiepija Kristuje, sujungia krikščionis Jame.
„Patyrę Gailestingumą, esame kviečiami būti kartu. Pakrikštytųjų bendrumo įvaizdis galėtų būti apaštalo Pauliaus mintis, kad yra vienas kūnas ir daug narių (plg. 1 Kor 12). Mūsų troškimas – ne padaryti, kad būtume vienodi, tarsi vienas narys, bet kad būtų tokia bendrystė, kokia yra vieno kūno, kur vienam nariui reikia kito. Kiekviena bendruomenė, Bažnyčia turėtų sakyti viena kitai: neįsivaizduoju Kristaus kūno be tavęs, tu esi Kristui reikalinga taip, kaip ir aš. Bet kūnas gyvas tuomet, kai priimam gyvybę iš Kristaus, ja dalijamės, tarnaudami ir turėdami vieną bendrą tikslą – Dievo garbę ir žmonių išgelbėjimą. Tegul Viešpats padeda mums, pakrikštytiems, būti tuo gyvybingu kūnu, kad vienas kitą priimdami, pripažindami Jam tarnautume“, – sakė arkivyskupas L. Virbalas.
Išskirtinė ir ypač jaudinanti buvo šiųmečių pamaldų dalis – krikščioniškojo įsipareigojimo būti druska ir šviesa apeigos. Giedodami „Jėzau, esi šviesa“ visi pamaldų dalyviai ėjo prie altoriaus užsidegti žvakelių nuo Didžiosios žvakės ir suvalgyti krislelį druskos – tuo atminti ir atnaujinti savo, kaip krikščionių, užduotį būti pasaulio šviesa ir žemės druska, visiems garsinti šlovingus Viešpaties darbus (plg. 1 Petro 2, 9).
Vilties maldą, kad Viešpats perkeistų, padarytų krikščionis viena šventa Kristaus tauta, Ekumeninių pamaldų dalyviai, kaip vieno dangaus Tėvo vaikai, su uždegtomis žvakėmis rankose drauge užbaigė Jėzaus išmokyta malda „Tėve mūsų“, o vėliau palinkėjo vieni kitiems Kristaus atneštos ramybės.
Pasibaigus pamaldoms jų dalyvių palaiminimu, buvo atsiliepta į latvių ekumeninės grupės kvietimą atlikti dar vieną svetingumo ir broliškumo gestą – iš bažnyčios išeinantys skirtingų bendruomenių nariai dalijosi nuo altoriaus atneštos duonos gabalėliais, o savo auka kaip ir kasmet buvo kviečiami paremti Lietuvos Biblijos draugijos veiklą. Visiems teko dovana – ką tik LBD išleista „Evangelija pagal Morkų. Naujasis ekumeninis vertimas“. Šia knyga draugija pradeda Naujojo Testamento vertimą iš graikų kalbos.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
