Šeimų vakare Kaune – apie praktiškus receptus laimingai santuokai ir susitikimas su Sidrių šeima (JAV) (2016 02 25)
Vasario 25 d. KTU „Santakos slėnio“ salėje vyko vakaras šeimoms, kurį organizavo Šeimų universitetas, Kauno arkivyskupijos Šeimos centras ir www.kitolink.lt. Į vakarą susirinko daug jaunų šeimų su mažaisiais ant rankų. Jau ūgtelėjusiems vaikams vyko atskira programa, todėl tėveliai didesnį dėmesį galėjo skirti patarimams, kaip puoselėti savo tarpusavio santykius.
Vakare dalyvavo ir savo šeimos „sėkmės istorija“ dalijosi sutuoktinių pora Linas ir Rima Sidriai, atvykę iš JAV KTU kapeliono kunigo dr. Petro Picho kvietimu. Šio atvykimo į Lietuvą proga išleista ir Sidrių knyga „Santuokinis dvasingumas. Kaip sukurti laimingą šeimą“ (VšĮ Carito leidykla „Artuma“, 2016), Vakaro metu dalyviai galėjo ne tik įsigyti unikalią katalikų poros parašytą knygą, bet ir gauti autorių autografus.
Linas ir Rima Sidriai, gimę ir augę JAV, susituokė prieš 38 metus, užaugino 8 vaikus, turi 9 anūkus. Dr. Linas Sidrys yra gydytojas oftalmologas, ilgus metus teikiantis Lietuvai profesinę ir filantropinę paramą. Rima baigė filosofijos mokslus ir jau 20 metų moko paauglius katalikų tikybos lituanistinėje aukštesniojoje mokykloje. Sidriai savanoriškai dalijasi savo patirtimi sužadėtinių rengimo Santuokai kursuose. Ko reikia, kad santuoka būtų laiminga? Kokie pagrindiniai dalykai lemia darnius santykius? Kaip mylėti ir kiek savęs atiduoti šeimai? Kokie turėtų būti prioritetai, kad gyvenimas šeimoje teiktų džiaugsmą? Tokie ir panašūs klausimai buvo aptarti vakaro, kurį vedė Vytautas Salinis, metu.
Pirmiausia Linas ir Rima trumpai papasakojo apie save ir savo pažinties istoriją. Linas dėkojo tėvams už tikėjimo dovaną, o Rima kalbėjo: „Po ketverių ateistinės filosofijos, marksizmo, nihilizmo ir reliatyvizmo studijų metų jaučiausi sutrikusi ir depresiška. Supratau, kad filosofai negali įrodyti nei to, jog Dievas yra, nei to, jog jis neegzistuoja. Filosofijos tėvas Dekartas (René Descartes) yra pasakęs: „Mąstau, vadinasi, egzistuoju“. Taigi išvedžiau savo pačios formulę: „Jei bet kas įmanoma, tai įmanomas ir Dievas.“ Tačiau sesers bandymus mane patraukti prie krikščionybės atmečiau. Vieną vakarą puolusi ant kelių maldavau Dievo parodyti savo tikrąją Bažnyčią, bet mintyse paslapčia prašiau, kad tik tai nebūtų Katalikų Bažnyčia. Po kelių dienų viena mūsų šeimos draugė supažindino mane su Linu – būsimuoju vyru, kuris buvo Dievo atsakas į mano maldą. Jis turėjo visus atsakymus į mano klausimus ir abejones dėl katalikų tikėjimo. Kartais jis man pasiūlydavo pasivaikščioti gamtoje tylomis. Man tai atrodė labai gilu ir romantiška. Paklausus, ką daro ir ką galvoja per tas 20 minučių, Linas nieko neatsakęs išsitraukė iš kišenės Rožinį ir man parodė. Iškart supratau, jog jis meldėsi už mane, už mus! Tą akimirką tapau tikra dėl meilės šiam vyrui, tuo pat metu įsižiebė ir mano meilė Katalikų Bažnyčiai.“
Sutuoktinių pora atvirai dalijosi praktiniais kasdienybės didelėje šeimoje patarimais, ypač pabrėždami santuokinio dvasingumo – sąmoningo dvasinio gyvenimo kartu – svarbą. Linas, pašmaikštavęs, kad pagrindinė vyro pareiga – ginti žmoną nuo vaikų, aptarė keturis Santuokos ramsčius: tikėjimą, šeimos kultūrą, sveikatą ir finansus.
„Mūsų šeimoje sunkiausia buvo auginti du, penkis ir aštuonis vaikus“, - pasakojo Linas ir Rima. Du, nes abu buvo maži ir reiklūs, kovodami dėl dėmesio. Gimus trečiajam du ūgtelėję vaikai jau galėjo šiek tiek padėti mamai, taip pat užimti vienas kitą. Atkreipkite dėmesį, kad poros, sustodamos prie dviejų, galvoja, jog taip bus lengviau, bet nesuvokia, kad abu varžysis ir draskysis dėl mamos dėmesio per visus ateinančius 20 metų. Turėti tris vaikus yra daug paprasčiau nei du. Gimus penktam vaikui reikėjo pagalbos iš šalies, nes nei vienas iš vaikų nebuvo pakankamai suaugęs.
Rima papasakojo, kokią svarbią įtaką jos gyvenime turėjo išpažinties metu kunigo duotas patarimas: kartą per savaitę eiti su vyru į pasimatymą ir jo metu nekalbėti nei apie darbą, nei apie vaikus. Sulaukus aštuonių vaikų jų poreikiai pradėjo smarkiai skirtis. Tačiau viskam radosi išeitis. Vyresni vaikai galėjo nuvežti jaunesniuosius į užklasines veiklas, vaikai susikurdavo įvairių pramogų, o po vakarienės visi kartu susirinkdavo į šeimos valandėlę svetainėje. Kaip šeimos stiprybės šaltinį sutuoktiniai nurodė kartu su vaikais kalbamą Rožinio maldą.
Vakaro metu savo santuokinio gyvenimo patirtimi dalijosi ir kitos sutuoktinių poros. Jos kalbėjo apie laiko skyrimą vienas kitam, kėlė klausimus, kur yra riba tarp dvasingumo ir religingumo, kaip nepasiduoti vartojimo virusui, kiek reikia riboti vaikų norus. Vaidilė ir Dainius Šumskai kalbėdami bandė atsakyti į klausimą, kiek vaikų turėti, nes šiuolaikinėje visuomenėje vyrauja nuomonė, kad auginti daugiau negu du vaikus yra neatsakinga.
Miglė ir Gediminas Urbonai dalijosi mintimis, kodėl santuoka yra geriau negu gyvenimas kartu nesusituokus, kodėl svarbu iki santuokos neturėti lytinių santykių. Jie pabrėžė laisvės svarbą pasirenkant sutuoktinį, pagarbą merginai bei visišką pasitikėjimą vienam kitu. Dar kelios poros kalbėjo apie maldą kartu su vaikais ir kaip jiems sekasi tai daryti, dalijosi apie savo kelionę bendruomenės link, kuo ji svarbi ir ką ji duoda šeimai.
Linas ir Rima Sidriai pakomentavo porų pasisakymus, atsakė į iškeltus klausimus, o vaišindamiesi prie bendro stalo vakaro dalyviai turėjo galimybę padiskutuoti ir pasidalyti praktiškais savo šeimos laimingo gyvenimo receptais.
