„24 valandos Viešpačiui“ Kauno arkikatedroje (2016 03 04–05)Fotografijos KAJC ir Tomo Rakausko
Visą parą nenutrūkstančia Švč. Sakramento adoracija, šv. Mišiomis, Kauno kunigų seminarijos, kelių moterų vienuolijų, įvairių kitų bendruomenių vadovaujama malda, galimybe priimti Sutaikinimo sakramentą kovo 4–5 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje atsiliepta į popiežiaus iniciatyvą ir šiemet, švenčiant Gailestingumo jubiliejų, per gavėnią surengti „24 valandas Viešpačiui“, plačiai skelbti ir džiugiai švęsti visiems skirtą ir visiems prieinamą Viešpaties gailestingumą.
Žvakių žiburėlių nušviestais takais arkikatedros šventoriuje pro Gailestingumo duris daugybė žmonių per šias 24 valandas atėjo pagarbinti Jėzaus Eucharistijoje, susitaikė su Dievu asmenine išpažintimi, patirdami ramybę, džiaugsmą ir pasitikėjimą, įsitraukė į nenutrūkstamą šlovinimą ir kitas maldas, ilgiau ar trumpiau pabūdami Viešpaties artumoje. Per visą naktį kunigai ir net vyskupai pasikeisdami budėjo arkikatedros klausyklose, o Jėzus Eucharistijoje buvo nuolat garbinamas bendruomeninėmis ir asmeniškomis maldomis.
Šis ypatingas laikas Kauno arkikatedroje bazilikoje buvo pradėtas vakaro šv. Mišiomis, o joms vadovavo bei vėliau Švč. Sakramentą išstatė šventovės administratorius kun. Evaldas Vitulskis, aukojęs Mišių auką drauge su kun. Virgilijumi Dudoniu bei kun. Robertu Grigu.
„Nakty ieškome kelio, kuris veda prie Šaltinio“ – šie jaunimo giesmės žodžiai prieš vidurnaktį kvietė į kitas šv. Mišias, kurioms 24 val. vadovavo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, jų pradžioje atkreipdamas palyginti gausiai vėlyvą metą susirinkusiųjų dėmesį, kiek šviesos tą naktį yra arkikatedroje, žmonių akyse ir širdyse, kai jas apšviečia Viešpats, tikroji Šviesa ir šiluma, tirpdanti nuodėmės ledus.
Gavėnios metu, vėliau sakė ganytojas savo pamoksle, turime mokytis iš Jėzaus, kuris nori meilės, o ne aukos, kuris pats dėl mūsų išgelbėjimo iš meilės jau prisiėmė mūsų kaltes. Savo gerais darbais, malda, pasninku, patirdami pagundą jais didžiuotis, galime nutolti nuo Viešpaties, bet ne prie Jo priartėti. Kaip priartėjame prie Viešpaties, parodo meilė ir gailestingumas, su kuriais artinamės prie kitų. Ganytojas drąsino neišsigąsti savo nuodėmingumo, pripažinus silpnumą artintis prie Dievo.
Visuotinėje maldoje prašyta Viešpatį pašventinti visą pasaulį, duoti ramybę ir santarvę Lietuvos žmonėms, draugiškumo tarp valstybių, vargstantiems neprarasti žmogiško orumo ir sulaukti daugiau artimo meilės.
Kovo 4-ją švenčiant šv. Kazimierą, jaunimo globėją, „24 valandose Viešpačiui“ ypač jauni žmonės tapo kviečiančia, priimančia ir pasitarnaujančia Bažnyčia – vėlų penktadienio vakarą jie pasitikdavo ateinančius, palydėdavo į susitikimą su Viešpačiu, paskatindami apmąstyti savo prašymus ar uždegti žvakutes paliekant jas altoriaus papėdėje. Visus, ilgiau buvusius maldoje, jaunieji savanoriai kvietė užeiti sušilti Jono Pauliaus II piligrimų centre greta arkikatedros. Kauno arkivyskupijos Jaunimo centras šiam vakarui buvo parengęs specialią evangelizacinę programą „Šviesa naktyje“: nuo 20 iki 23 val. kelios dešimtys savanorių po specialių mokymų ėjo į gatves, kviesdami praeivius, ypač savo bendraamžius, ateiti tą vakarą į arkikatedrą.
„Dievas tai meilė, būkite drąsūs meile gyventi“, – šia ir kitomis giesmėmis čia Gailestingumą šlovino Jono Pauliaus II piligrimų centro bendruomenės jaunimas, pratęsdamas bendruomenių maldą, kurią galinga giesme pradėjo Kauno kunigų seminarijos klierikai, vėliau perėmė arkikatedros jaunimas. Kitądien į šlovinimą įsijungė ir pranciškoniškasis jaunimas.
„24 valandose Viešpačiui“ aktyviai dalyvavo ir arkikatedros bendruomenė – maldos grupės, Marijos legionas, Gyvojo Rožinio nariai, choras „Žalgiris“, taip pat arkivyskupijos karitiečiai. Vidunakčiu arkikatedroje apmąstyti Rožinio slėpiniai, ypač gavėnios metui skirta Kryžiaus kelio malda, kurios mąstymui vadovavo Vaida ir Artūras Kneižiai.
Valandų liturgijai, Gailestingumo vainikėliui vadovavo seserys vienuolės – benediktinės, eucharistietės bei pranciškonės. Ypatingas maldos su užtarimu valandas surengė „Gailestingumo versmės“, „Gyvųjų akmenų“ bendruomenės, garsiai išsakydamos ne vienos širdies maldavimą – leistis būti Viešpaties vedamiems tuo keliu, kurį Jis nori parodyti, atverti širdis, kad Jis įžengtų į kiekvieno širdį su savąja šviesa, taptų saugia tvirtove.
Klausyklose po kelias valandas per visą laiką pasikeisdami išpažinčių klausė arkivyskupas Lionginas Virbalas, vyskupas Kęstutis Kėvalas bei kunigai: mons. Vincentas Jelinskas, Virgilijus Dudonis, Robertas Grigas, Evaldas Vitulskis, Artūras Jagelavičius, Artūras Kazlauskas, Romualdas Dulskis, Antanas Gražulis SJ, Gintaras Blužas.
Kovo 4 d. vakare kelių valandų Švč. Sakramento adoracija, atgailos šventimas buvo rengiamas ir kitose didesnių arkivyskupijos parapijų bažnyčiose.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
<
