Fotografijos Tomo Rakausko
Kovo 10 d. vakarą nemažas būrys kauniečių, jaunų šeimų, jaunimo atėjo į susitikimą su t. Aldonu Gudaičiu SJ Kauno senamiestyje įsikūrusioje „Bernelių užeigoje“. Čia vyko Miesto misijų vakaras iš ciklo „Kunigai kavinėse“. Šįkart jame dalytasi tema „Ar šėtonas bijo humoro?“
T. Aldonas SJ atkreipė dėmesį į Šventąjį Raštą, kur šėtonas vadinamas melo tėvu, tuo, kuris aplinkui slankioja, norėdamas ką praryti. Tas, kuris meluoja, negali nuoširdžiai džiaugtis. Ir pragaro esmė – neapykanta ir neviltis, tad kaip šėtonas gali mėgti humorą? Tačiau šėtonas mėgsta tokį humorą, kuriuo Dievas paniekinamas, žmogus pažeminamas.
Kokio humoro nemėgsta šėtonas? Tėvas Aldonas pasidalijo Bažnyčios tėvų mintimis. Šėtonas nemėgsta humoro, kuris veda prie Dievo. Jis nori atimti iš žmogaus džiaugsmą per nuodėmę, pasitikėjimą, jog Dievas atleidžia nuodėmes, jis gundo lūdėti, krimstis, susireikšminti.
Remdamasis J. Martino SJ patarimais (iš knygos „Tarp dangaus ir džiaugsmo“), tėvas Aldonas kvietė nebijoti paprasto, sveiko humoro, skatino mokytis pastebėti džiaugsmą kasdienybėje, būti džiaugsmingiems netgi rekolekcijose. Nors Evangelijoje nekalbama apie Jėzaus juoką, tačiau Jėzus buvo ir žmogus, tad jam tikrai buvo būdingas džiaugsmas – paskui Jį ėjo minios, o sekti norisi džiaugsmingu žmogumi.
Ar visada mums sekasi džiaugtis? – klausė tėvas jėzuitas, atkreipdamas dėmesį, jog džiaugsmas kyla iš pačios Dievo prigimties, o nuoširdus žmogaus džiaugsmas yra pats tikriausias Dievo artumo ženklas. Kai pritrūkstame džiaugsmo, verta pažvelgti į vaikus – Jėzus sakė, jog neįeisime į dangaus karalystę nepasidarydami kaip vaikai.
Šio vakaro valandėlė netruko prabėgti, ją lydėjo gera atmosfera ir nuotaika, susitikime jaukiai jautėsi ir patys mažiausieji vakaro dalyviai, visus džiuginę... savo džiaugsmu.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
<