KRYŽIAUS KELIO procesija Kaune nešant miestui Gailestingosios meilės žinią

Fotografijos Manto Kuraičio

Didžiojo penktadienio vakarą, po Viešpaties Kančios pamaldų arkikatedroje, kitose bažnyčiose, Kauno arkivyskupijos kurijos kvietimu dar prieš 20 valandą  prie Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios gausiai rinkosi arkivyskupijos ganytojai, beveik trys dešimtys mieste tarnaujančių I dekanato kunigų, kelių kongregacijų seserys vienuolės, visa Kauno kunigų seminarijos bendruomenė, ypač daug jaunų žmonių, šeimų su vaikais. 

Kauno arkivyskupo metropolito Liongino Virbalo pakviesti, šiais Gailestingumo Jubiliejaus metais šie žmonės su žvakių žiburiais rankomis, giesmėmis ėjo Kryžiaus kelio procesiją, 14-oje stočių apmąstydami Viešpaties kančią, melsdami nuodėmių atleidimo sau ir pasauliui, iš naujo išgyvendami, su kokia meile ir gailestingumu pats kančiai ir mirčiai pasmerktas Jėzus pasilenkia prie abejingumo, priešiškumų, nemeilės žaizdų ir negalių, gydo ir gelbėja savo gyvybės kaina. Šiemetiniai Kryžiaus kelio meditacijų tekstai buvo parengti pagal popiežiaus Pranciškaus meditacijas (vertė sesuo pranciškonė Alma Vabuolaitė, pritaikė kun. Artūras Kazlauskas).

Tradiciškai ant Įgulos bažnyčios laiptų sustojus pirmajai Kryžiaus kelio stočiai, vėliau procesija pasuko kitu keliu, nei įprastai būdavo centrine miesto gatve. Viešpaties gailestingumo žinia, atsiprašymo ir pasigalėjimo malda vakarėjančiame mieste Gedimino, Miško, A. Mickevičiaus gatvėmis, vėliau sugrįžus į miesto centrą – Laisvės alėja šiemet buvo nešama į visuomeniškai svarbias ir ypač Viešpaties gailestingojo apkabinimo reikalingas vietas, kur kenčiama ir gydoma, kur saugoma ir pasitinkama gyvybė, kur mokoma ir ugdoma, kur vyksta miesto kultūrinis, ekonominis gyvenimas, kur sprendžiami apsaugos, teisingumo klausimai, rūpinamasi miestu ir jo gyventojų gerove, ten, kur gyvuoja ir kuriamas Kauno Bažnyčios gyvenimas, taip pat ir prie jo širdies – arkikatedros su kiekvienam atviromis Gailestingumo durimis.

Šventąjį Kryžių po pirmosios stoties iš arkivyskupo rankų toliau perėmė „Arkos“ bendruomenės bičiuliai, vėliau pasikeisdami Kryžiaus kelio stotyse jį nešė anoniminiai alkoholikai, Kauno arkivyskupijos Šeimos centro bei „Caritas“ atstovai, tikybos mokytojai, „Gailestingumo versmės“ bendruomenė, arkivyskupijos jaunimas, seserys širdietės, katechumenai, seminaristai, kunigai.

Kryžiaus kelio stočių apmąstymui buvo sustota prie VšĮ Kauno klinikinės ligoninės, kariuomenės būstinės, Krikščioniškųjų gimdymo namų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kauno tardymo izoliatoriaus, miesto savivaldybės, prie kultūrinių vietų –  miestiečių mėgstamos susitikimų vietos – Laisvės al. fontano, Nacionalinio dramos teatro, „Aušros“ gimnazijos, Istorinės prezidentūros, o iš čia netrukus vėliau tarsi upė procesija išsiliejo Vilniaus gatvėje, pro Didžiojo penktadienio vakarą šiek tik aprimusias pramogų vietas miesto senamiestyje.

Kaip tik čia, kavinių apsupty, prie visai netoli įsikūrusio arkivyskupijos Jaunimo bei Nuolatinių diakonų ugdymo centrų, vėliau prie arkikatedros durų apmąstytos paskutinės Kryžiaus kelio stotys – Jėzaus mirtis ant kryžiaus, Jo atidavimas kenčiančiai Motinai ir palaidojimas. Tačiau nelikta be vilties: ją stiprino ir meditacijų mintis, jog „kontempliuojant Jėzaus mirtį tikėjimas stiprėja ir suspindi akinama šviesa, atsiskleisdamas kaip tikėjimas jo nepajudinama meile mums, gebančia žengti į mirtį, kad išgelbėtų mus“.

Suėję į arkikatedros vidų, žmonės beveik visą ją ir pripildė – tokia gausi buvo Jubiliejinių metų Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio procesija. Visus po baigiamosios maldos Šventojo Kryžiaus relikvija palaiminęs arkivyskupas L. Virbalas padėkojo  dalyviams ir rengėjams, pakvietė į Didžiojo šeštadienio tylą ją išgyvenant kartu su Jėzaus Motina Marija ir kantriai laukiant to didžiojo gyvybės ir vilties išsiskleidimo šv. Velykose.

Maldai stotyse vadovavo Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, Šventąjį Raštą skaitė kartu procesiją ėję arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius bei vyskupas Kęstuts Kėvalas ir kunigai, mąstymus –  žiniasklaidos atstovė Diana Adomaitienė, o maldą savo tyrais balsais – vaikai. Giedojimui vadovavo sesuo benediktinė Celina Galinytė. Procesijos tvarka ir rimtimi rūpinosi Jono Pauliaus II piligrimų centro jaunieji savanoriai.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

BROLIAI SESERYS, šiandien mūsų užduotis – nenusiminti, save dovanoti kitiems meilės būdu ir šitaip mūsų krašte įtvirtinti vienybę, solidarumą per save leidžiant Dievo Dvasiai įeiti į pasaulį, būti Jos kanalu. Dievas ieško tokių liudytojų, kurie gyventų tiesa ir dvasia ir Jo artumą dovanotų pasauliui.
Tegu ŠVENTOJI DVASIA kreipia, džiugina ir drąsina mūsų širdis skelbti Gerąją Naujieną.

+ Kęstutis KĖVALAS