VIEŠPATIES KANČIOS pamaldos arkikatedroje: „Sustokime šalia Marijos po Jėzaus kryžiumi.“ (2016 03 25)Fotografijos Manto Kuraičio
„Valandėlei sustokime šalia Marijos po Jėzaus kryžiumi. Jėzus kentėjo, kaip gali kentėti kiekvienas žmogus. Ir kokia turėjo būti kančia, jei Jėzus ištarė: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“ ėzaus kruvinas veidas ir sunkiai pakeliamas skausmas liudija, kokia begaline meile Dievas myli mus. Jėzus prisiima žmogiškos kančios pilnatvę ir tokiu būdu beldžiasi į mūsų protus ir širdis į kad suvoktume Dievo meilės gelmę“, – sakė arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, kuris nuolankia malda Tėvui Jėzaus pavyzdžiu Alyvų sode, guldamas kniūbsčias priešais nudengtą altorių, Kauno arkikatedroje pradėjo Viešpaties Kryžiaus pagerbimo liturgiją. Į ją kartu prie altoriaus atėjo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, vyskupas Kęstutis Kėvalas, arkikatedros ceremonijarijus kun. Artūras Kazlauskas.
Pirmojoje šių pamaldų dalyje – Žodžio liturgijoje – buvo skaitoma Viešpaties kančios istorija pagal mylimiausiąjį Jėzaus mokinį šv. apaštalą Joną – mirčiai atiduodamo Jėzaus žodžius perteikė vysk. K. Kėvalas, liaudies – kun. Artūras Kazlauskas, evangelisto pasakojimą – skaitovas, nuolatinės diakonystės kandidatas akolitas Darius Chmieliauskas. Pagerbdama Viešpaties mirtį ant kryžiaus visa Bažnyčia tą vakarą suklupo ant kelių.
Vėliau homiliją sakęs arkivysk. S. Tamkevičius visų dėmesį telkė į kryžiaus papėdę, kvietė įsimąstyti, kaip elgėsi, ką išgyveno tie, kurie buvo Viešpaties pasmerkimo mirti, jo kančios ant kryžiaus ir mirties akivaizdoje. Vieni jų bailiai tylėjo, kiti išdavė, treti iki galo liko ištikimi Jėzaus draugai. Tačiau savuoju „Trokštu!“ Jėzus troško visus patraukti prie savęs, kad ir kokioje nuodėmės bedugnėje jie būtų atsidūrę.
„Iš šio vakaro liturgijos išsineškime pagrindinę žinią: už mūsų nuodėmes jau yra užmokėta Dievo teisingumui Kristaus Kraujo kaina ir nuolankus atsigręžimas į Dievą tuojau pat panaikina mūsų kaltes. Kiekvienas kryžius, į kurį žvelgiame bažnyčioje ar namuose, mums primena šią brangią tiesą“, – sakė ganytojas.
Visuotinėje maldoje vėliau pamaldų dalyviai meldė Viešpatį savo gailestingumu apglėbti popiežių Pranciškų ir visą Bažnyčią, visus ganytojus ir tikinčiuosius, katechumenus, viso pasaulio krikščionis, žydų tautą, kuriai Dievas pirmiausia yra kalbėjęs, dar netikinčius Kristaus, nepripažįstančius Dievo, visą žmoniją.
Atsiliepiant į Visuotinės Bažnyčios paraginimą, surengta rinkliava aukojant piniginę auką Šventojoje Žemėje bei visuose Artimuosiuose Rytuose kenčiantiems krikščionims.
Didžiojo penktadienio liturgijos centre buvo šventojo Kryžiaus, iškilmingai atnešto per arkikatedrą prie altoriaus, pagarbinimas.
Tądien vienąkart metuose šv. Mišios neaukojamos, tačiau su Jėzaus kančia suirinkusi bendruomenė galėjo vienytis priimdama Eucharistiją. Pamaldų pabaigoje procesijoje Švč. Sakramentas buvo atneštas iš koplyčios prie Viešpaties kapo.
Didįjį šeštadienį Bažnyčia išgyvena tylos laiką, budi prie Viešpaties kapo laukdama Jo šlovingojo Prisikėlimo, Jo pergalės prieš nuodėmę, tamsą ir mirtį.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
