Fotografijos Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės
Balandžio 14 d. vakare „Forto dvaro“ kavinėje Kauno senamiestyje ypač daug jaunų žmonių susirinko į vakarą-susitikimą iš ciklo „Kunigai kavinėse“, kurį organizuoja arkivyskupijos kurija. Vakare dalyvavęs kunigas Ričardas Doveika dalijosi tema – provokuojančiu klausimu: „Kam tuoktis, jei ir taip gerai?“
Svečias kunigas, 18 metų tarnaujantis Vilniaus arkivyskupijos šeimų sielovadoje, sakė labai sveikinantis Kauno arkivyskupijos iniciatyvą rengti tokius susitikimus ir kelti visų bendram gėriui svarbius klausimus, skatinti diskusijas neužsidarant „į getus“. Kun. R. Doveika užmezgė gyvą pašnekesį su žmonėmis kavinėje, stengėsi neapeiti aštrių klausimų, pvz., kodėl 50 proc. susituokusiųjų išsiskiria, nors 98 proc. santuokų yra religinės; kita vertus, prieinamai ir aktualiai pabrėžė, ką šiandien Bažnyčia sako apie šeimą ir santuoką.
Šiandien, pasak kun. Ričardo, visuomenė nespaudžia, jog žmogus būtinai turi kurti šeimą – jis gali pragyventi ir vienas. Vakaro metu ne kartą keltas klausimas – o iš tikrųjų, kam reikia tuoktis, kai šiandien net vaikams pradėti dėl siūlomų pačių įvairiausių dirbtinio apvaisinimo „galimybių“, surogatinės motinystės „pasiūlymų“, pasak vakaro svečio, jau „nebūtina“ vyro ir moters santuoka ir šeima?
Tačiau, kaip teigta vakare, šeima kuriama ne tam, kad būtų garantuotos kokios nors žmogiškos teisės. Šeimos kūrimas turi būti susijęs su giluminiu, asmenišku žmogaus apsisprendimu šiam pašaukimui. Ir šis pašaukimas, kaip ir kunigystė, yra privilegijuotas – skirtas stipriems bei drąsiems žmonėms, pasiryžusiems leistis į nuotykį su kitu žmogumi, liudyti, kad yra laisvi kurti atsakingą ryšį ir jame gyvent. Kai šiame XXI a. daug kam kurti šeimą gali atrodyti tikra nesąmonė, čia turi būti „mano atsakymas“, „mano apsisprendimas“.
Ir vis dėlto kodėl taip dažnai santuokos suyra? Be kitų atsakymų, svečias atkreipė dėmesį, jog šiandien žmogui sunkiai suprantamos tokios sąvokos, kaip būti kartu „ilgai“, visą gyvenimą, net iki mirties. Be to, ir skirtis skubama, nesuvokiant, kad sutuoktiniui suklydus reikia skubėti ne skirtis, bet pagelbėti iškuopti tą purvą.
Pasak kun. Ričardo, neužtenka ateiti prie altoriaus įsimylėjus – tam reikia pamilti kitą ir mylėti „už nieką“. Santuokos sakramentas savaime neišgelbsti nuo santuokinio gyvenimo sunkumų. Ypač jauniems žmonėms, dar galbūt svarstantiems savo pašaukimą, šeimų sielovadininkas patarė prieš ateinant į santuoką klausti: ar sutinki būti kitam išmalda, pasitarnavimas, ar esi kito išmelstas iš Dievo?
Vakaras tęsėsi daugiau kaip dvi valandas, žmonės uždavė daug klausimų, iš kurių matėsi, kaip jiems rūpi savo gyvenime neprasilenkti su Bažnyčios mokymu. O ji, pasak svečio kunigo, pilna gailestingumo, trokšta sutuoktinių gėrio santuokoje, yra atvira ir gailestinga ir neišsaugojusiems šeimų – išsiskyrusieji laikomi tokiais pačiais jos bendruomenės nariais. Be kita, kunigas padėkojo ir žmonėms už jų geranoriškumą Bažnyčios atžvilgiu, už tai, kad jie šiandien yra joje. Vakaro metu nuskambėjo ir kvietimas mūsų laikmečio kultūrinių, vertybinių, religinių invazijų, kurios veržte veržiasi į visuomenę, akivaizdoje sugrįžti į Bažnyčią, jos bendruomenes. „Tik taip atsilaikysime“, – sakė kun. Doveika Miesto misijų – vakarų ciklo „Kunigai kavinėse“ – dalyviams.
Gegužės 12 d. vakare iš ciklo „Kunigai kavinėse“ bus kalbama „Apie moters kunigystę“. Renginys vyks „Daugirdo“ viešbučio kavinėje. Svečiuosis kun. Gediminas Jankūnas.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
<
