Gegužės 19 dieną Kauno senamiesčio kavinė „Vero Cafe“ vėl svetingai priėmė arkivyskupijos rengiamą Misijų vakarą. Šis vakaras buvo skirtas vyskupo atsakymams į klausimus. Į susitikimą su žmonėmis kavinėje šįkart atėjo arkivyskupas Lionginas Virbalas.
Prie kavos puodelio susėdus su nedidele grupe daugiausia jaunų žmonių užsimezgė šiltas ir jaukus pokalbis. Beveik kiekvienas jo dalyvis naudojosi proga čia pat gyvai užduoti rūpimų klausimų, pasidomėti ganytojo nuomone apie pačias įvairiausias gyvenimo sritis.
Susitikimą rengusi kurijos darbuotoja Ieva Pilkauskaitė uždavė keletą išankstinių klausimų iš šeimų gyvenimo – kur joms rasti stiprybės, kaip įsitraukti į Bažnyčios gyvenimą, kaip išlaikyti santuokinę ištikimybę.
Ganytojas atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje veikia nemažai šeimų bendruomenių („Sutuoktinių susitikimai“, Kanos šeimų bendruomenė ir kitos). Šeimų grupelės buriasi ir parapijose – jos būna gyvos, atviros, nuolat besikeičiančios, tačiau branduolys paprastai lieka. Tokie šeimų susibūrimai palaiko ir tarpusavio bendrystę, padeda įveikti sunkumus, jais pasidalyti, ir tai, pasak ganytojo, yra labai geras ženklas. Dėl ištikimybės, ganytojo nuomone, svarbu iškilus sunkumams, kažkam nepavykus ir krizėje kartu ieškoti sprendimų.
Užsimezgus pokalbiui apie tai, jog šeimas išsaugoti padėtų geresnis pasirengimas santuokai, pokalbio dalyviai teigiamai atsiliepė apie sužadėtinių kursus, ypač apie paskatinimą pabendrauti grupelėse, vieniems su kitais ir su sužadėtiniu. Pasidalyta pastebėjimu, jog pasirengimo kursai Santuokos sakramentui labai trumpi (vos kelių susitikimų), o juk būsimieji kunigai Kunigystės sakramentui rengiasi penkerius metus. Padiskutuodami apie ištikimybės saugojimą šeimoje, jauni žmonės jaunatvišku ir optimistišku žvilgsniu žvelgė į šią problemą, jai išvengti siūlė daugiau bendravimo, stengtis nenutolti vienam nuo kito gyvenant šeimoje.
„Kiekvienam laikui savi iššūkiai“, – sakė arkivyskupas žmonėms, klausiantiems, kas, jų žodžiais tariant, dabar yra Lietuvos „demonai“. Ganytojas minėjo žmonių atitolimą vienų nuo kitų, kraštutinį individualizmą, kai nesvarbus kitas, šalia esantis žmogus, pastebėjo, jog tarpusavio santykius labai iškreipė sovietmetis, giliai paliesdamas žmogaus vidų.
Kavinės lankytojai domėjosi ganytojo laisvalaikiu ir dėl ko labiausiai, kaip vyskupui, skauda širdį žvelgiant į savo ganomųjų bendruomenes. „Kai matau įprotį, rutiną, kai trūksta nusiteikimo patarnauti, priimti į bažnyčią ateinantį žmogų“, – sakė arkivyskupas, be kita, paminėdamas rūpestį, kaip pasiekti į ją neateinančius.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
<
