Gegužės 28 d. arkivyskupijos Šeimos centre vyko seminaras-supervizija dekanatų Šeimos centrų savanoriams. Kartu su VDU dėstytoja doc. dr. Nijolė Liobikienė susirinkusieji gilinosi į sužadėtinių rengimo Santuokos sakramentui iššūkius. Kokiu būdu perduoti Bažnyčios mokymą, kai didžioji dalis sužadėtinių jau gyvena kartu? Kaip užmegzti santykį, bet kartu ir pasakyti tiesą? Kokiais tyrimais galime remtis? Kaip sužadėtiniams atskleisti atleidimo ir išpažinties prasmę? Tokių ir panašių klausimų kėlė seminaro dalyviai.
„Katalikybė nėra bufetas, kur pasiimu, ką noriu. Bažnyčia nori padėti sutuoktiniams ir parodo „kelio ženklus“, kad neištiktų avarija. Santuoka yra sakramentas, turintis didelį visuomeninę reikšmę – todėl svarbu kalbėti apie priesaiką. Eidami tuoktis žmonės nusiprausia, pasidažo, o ar nuprausia sielą? Jei nesame gavę atleidimo, tai negalėsime ir atleisti“, – kalbėjo N. Liobikienė. Pertraukos metu ji pasidalijo kelionės į Izraelį įspūdžiais, papasakojo apie žydų šeimos tradicijas ir šabo papročius.
Lektorė rekomendavo užduoti sužadėtiniams kuo daugiau klausimų. Kodėl jie tuokiasi bažnyčioje? Ką mėgina gyvendami prieš santuoką? Ar tada yra laisvi pasirinkdami? Ką galvoja apie priesaiką? Reikia klausyti ir priimti, nepereiti į ginčą – tik taip galėsime „užmesti tinklą“ . Santykyje svarbiau, ne ką sakome, o kaip tai pasakome. N. Liobikienė taip pat pakvietė dalyvius pasirinkti paveikslėlį, kuris atspindėtų kiekvieno santykį su grupe. Susirinkusieji linksmai pasidalijo savo įžvalgomis, aptarė rūpimus klausimus ir dėkojo už patirtą bendrystę.
Seminarą parėmė Lietuvių katalikų religinė šalpa.