Birželio 3-iąją šiemet minėtos 160-osios Švč. Jėzaus Širdies iškilmių įvedimo metinės, o Gailestingumo jubiliejaus kalendoriuje ši diena paženklinta ir kaip Kunigų jubiliejaus diena Romoje. Šių iškilmių kontekste Lietuvoje lankėsi Popiežiškojo Šv. Grigaliaus universiteto Romoje prorektorius kun. prof. Hansas Zollneris SJ. Vilniuje ir Kaune svečias skaitė pranešimus dvasinio atsinaujinimo dienose, į kurias buvo kviečiami visų vyskupijų kunigai. Birželio 2-ąją Kauno arkivyskupijos bei kitų vyskupijų kunigai buvo susirinkę į Pažaislio vienuolyną, kur tėvas jėzuitas Zollneris vadovavo konferencijoms apie kunigo tapatybę, psichologinius ir dvasinius aspektus. Konferencijoje drauge su kunigais dalyvavo ir vyskupai.
Pakvietęs mintimis grįžti į šviesųjį kunigystės pavasarį – šventimus, svečias pastebėjo, jog vėliau, ypač mūsų dienomis Bažnyčios ir kunigo gyvenimas vis dėlto susiduria su sunkia tikrove. Gražaus kunigiškojo pašaukimo kontekste tenka kalbėti ir apie iššūkius – asmeninius, bendruomeninius, socialinius ir kt.
„Kunigystę, kaip ir vienuolinį gyvenimą, pasaulyje mato kaip keistą pašaukimą“, – sakė t. Zollneris, atkreipdamas dėmesį, jog tai gali sukelti kunigų gynimosi reakciją. Jausdamiesi teisūs, jie gali manyti, jog visi turi prie jų prisitaikyti, tačiau tame, pasak svečio, yra ir kažkas, ko galima išmokti. Tai gyvenimo autentiškumo klausimas. Šiandien visuomenė nori autentiškumo ir patikimumo kalbant apie visus viešosios erdvės žmones ir dar labiau – apie kunigus ir visus, atstovaujančius Bažnyčiai.
„Mums, kurie atstovaujame Viešpačiui, kitų taikomas standartas yra pats aukščiausias. Ir tai teisinga, nes mes norime sekti Jėzumi, tuo, kuris iš visų žmonių buvo arčiausiai Dievo“, – kalbėjo tėvas jėzuitas, atkreipdamas dėmesį, jog žmonės dažniausiai jaučiasi nusivylę, matydami kitaip.
Pasak svečio, tokie aukšti reikalavimai gali kelti nerimą ir net depresiją. „Neleiskime tam nutikti, nes turime visas priemones, kad galėtume sąmoningai tai suvokti ir eiti į atsivertimą. Atsivertimas yra pirminis dalykas Bažnyčioje, nes Jėzus, pradėdamas savo veiklą, kviečia atsiversti“, – priminė t. Zollneris, pakviesdamas grįžti prie ištakų, prie pašaukimo džiaugsmo tikrumo ir jame išgyventi savo kunigystę – dvasinėje ir žmogiškoje plotmėje.
Vėliau t. Zollneris kalbėjo apie kunigo santykį su laisve ir sakė, jog šios laisvės pavyzdys yra pats Jėzus Kristus, „mūsų laisvės Veidas“. Kokia buvo Jėzaus laisvė? Tai laisvė sutikti kiekvieną žmogų, net ir didžiausią nusidėjėlį, sutikti išdavusius, diskutuoti su kaltinusiais, laisvė priimti kančią, atiduoti savo gyvybę ir mirti atiduodant save į Tėvo rankas. Pasak tėvo jėzuito, laisvas yra tas, kuris kaip Jėzus nebijo dėl savo vardo, dėl pozicijų, galios, vaidmens, dėl patogumo, žino, kurie dalykai jo gyvenime yra pirmoje vietoje, kurie antroje ar trečioje – ten, kur ir turi būti.
„Mes mielai priimam pozityviąją kunigystės dalį, bet ar priimame Evangelijos kainą?“ – dalijosi svečias, be kita, pastebėdamas, jog Dievas gerbia žmogaus laisvę ir ateina ten, kur yra tuštuma, neužpildyta galios, pinigų, materialių dalykų.
Kitas konferencijoje paliestas klausimas – santykis tarp žmogiškojo ir dvasinio gyvenimo, kaip čia atrasti pusiausvyrą ir harmoniją. Pasak svečias, seminarijoje gausu dvasinio ugdymo, dvasinis entuziazmas tęsiasi ir priėmus šventimus, patiriant džiaugsmą ir pakilumą iš pačios liturgijos šventimo ir kt. Tačiau vėliau dvasinė pusė kunigo gyvenime pradeda atsilikti, žmogiškoji plotmė tarsi atsiskiria nuo dvasinės.
Kun. Zollneris atkreipė dėmesį, kaip svarbu kiekvienam žmogui ir ypač kunigui nuolatinis dvasinis augimas, mokymasis iš patirties, pastangos suvokti savo vidinį pasaulį, jausmus (nors vyrams tai gana sunku). Tam pasitarnauja malda, kai į ją, pasak tėvo jėzuito, ateiname į Dievo akivaizdą tokie, kokie esame, – atsinešdami į maldą save, giliausius troškimus, o ne savo „fasadą“.
Susitikime nemažai dėmesio skirta priklausomybėms, kurias t. Zollneris pavadino mažais nuodų lašeliais, tik iš pradžių padedančiais pamiršti skausmą, vienatvę. Pasak svečio, visos priklausomybės yra gilesnių vidinių priežasčių simptomai.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
<