JUBILIEJAUS renginiuose – arkivyskupijos simpoziumas, susitikimas kavinėje su kun. A. Valkausku apie jogą... Bažnyčioje, klasikinės muzikos vakaras (2016 06 22)Fotografijos Vaidos-Spangelevičiūtės-Kneižienės, Tomo Rakausko
Trečią dieną tęsėsi jubiliejinių renginių programa. Daug kauniečių aktyviai, užduodami klausimų, drąsiai bendraudami, dalyvavo „Medžiotojų užeigos“ lauko terasoje vykusiame susitikime su kun. Arnoldu Valkausku iš tiesų neįprasta tema „Joga Bažnyčioje“. Nemažai žmonių vėliau atėjo į klasikinės muzikos koncertą arkivyskupijos kiemelyje su žinomais solistais Rita Preikšaite ir Mindaugu Zimkumi bei styginių kvartetu. Šią dieną, birželio 22-ąją, vyko ir išskirtinis Kauno Bažnyčios istorijos įvykis – simpoziumas.
Simpoziumas – arkivyskupijos dabarčiai ir ateičiai
Kauno arkivyskupija šiam jubiliejui skyrė antrąjį savo istorijoje sielovados simpoziumą – atvirą žvilgsnį į realią situaciją, prabėgus beveik dešimtmečiui po II arkivyskupijos sinodo, ir naujas idėjas – kaip šiandien savo globėjo šv. Jono Krikštytojo pavyzdžiu tiesti visų tikėjimo brolių sesių ir dar netikinčiųjų kelius į susitikimą su Viešpačiu, kaip parapijoms tapti Tėvo namais – patraukliomis, reikalingomis bendruomenėmis sekuliarizuotoje, daugybę kitų pasiūlymų šiandien žmogui turinčioje aplinkoje. Per šimtą simpoziumo dalyvių – dvasininkų ir pasauliečių – klausėsi pranešimų, lygiomis teisėmis drąsiai ir džiugiai diskutavo apie juos ir dalijosi savo mintimis forume (išsamiau apie simpoziumą >>).
Ar esame tikri krikščionys? Koks yra mūsų tikėjimo turinys? Kodėl dalis katalikų nėra suvokę pagrindinės Kristaus kaip Išgelbėtojo žinios, tiki reinkarnacija, ieško ezoterikos pagalbos, o bažnyčioje lankosi vien ieškodami ramybės? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškota simpoziume, apie juos dalytasi ir su žmonėmis kavinėje.
Susitikimas kavinėje: kokie esame krikščionys ir kokie norime būti?
„Kaip matome pasaulį?“, – klausė susirinkusių kavinėje kun. Arnoldas, perspėdamas dėl lengvo mąstymo, kurio netrūksta ir tikintiems žmonėms, kurie irgi, pasak vakaro svečio, „palengvintu būdu nori gauti efemeriškų, neaiškių žinių“, ieškoti jų gyvenimo meno ar panašiose filosofijose. Tačiau ant žmonių negalime pykti už jų pasirinkimus, už žinių trūkumą – jie nežino pačios krikščionybės esmės. Tai problema, kurią reikia spręsti. O problema rimta: kaip man būti krikščioniu, kasdien daryti pažangą, išsiugdyti krikščionišką sąžinę?
Kun. Arnoldas kalbėjo apie dorybes kaip būdą įveikti savo baimes, nerimą pasitikint Dievu, o sykiu ir savimi. Pasak svečio, pusė žmonių kenčia nerimo sutrikimus, ir tai dažniausiai kyla iš nepasitikėjimo Dievu. Dvasiniam gyvenimui svarbu pažinti save ir suprasti, kaip atrasti save iš naujo kaip Dievo žmogų. Dievas nori kiekvieną išskleisti, kad jis būtų be baimės, nesusigūžęs, laisvas.
Apie dorybes, pasak kun. A. Valkausko, svarbu kalbėtis ne primityviai, bet konkrečiai ir giliai – kaip jos gali mums pagelbėti mūsų konkrečiame gyvenime. Be dorybių ugdymosi nesiformuoja kelias, kuriuo eidamas žmogus galėtų augti kaip krikščionis. Be kita, kun. Arnoldas pabrėžė, jog mūsų tikėjimas yra labai konkretus, o jei toks nėra, tuomet ir atsiranda vietos visokiems efemeriškiems mokymams, nieko bendro neturintiems su krikščionybe.
Po susitikimo kavinėje daug žmonių dar užsuko ir į arkivyskupijos kiemelį pasiklausyti gyvos klasikinės muzikos. Daugelį pradžiugino netikėtas Kauno ganytojų atėjimas ir palaiminimas – jie atėjo dar pabūti su žmonėmis jubiliejinių renginių bendrystėje po nelengvos simpoziumo dienos.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
<
