Birželio 17–18 d. arkivyskupijos Šeimos centre vyko mokymai sužadėtinių grupių vadovams. iš Kauno miesto parapijų ir arkivyskupijos dekanatų atvykę savanoriai - sutuoktinių poros – šiame paskutiniame mokymų seminare gilinosi į temą „Dievas ir Bažnyčia. Priesaika“, kurią atskleisti ir geriau suprasti padėjo lektoriai: kunigas Juozas Fakėjavas, Lietuvos šeimos centro direktorė Dalia Lukėnienė, sužadėtinių rengimo Santuokai programos savanoris, žurnalo „Artuma“ vyriausiasis redaktorius Darius. Chmieliauskas bei savanorių sutuoktinių pora Aistė ir Darius Ruzgai.
Penktadienio vakarą dalyviai klausėsi kunigo J. Fakėjavo paskaitos apie Bažnyčioje teikiamus sakramentus. Lektorius pabrėžė, kad sakramentai yra iš Kristaus Kūno išėjusi jėga, skirta gydyti visam žmogui – jo kūnui ir sielai. Tai yra ne magija, bet gilios bendrystės su prisikėlusiu Kristumi pradžia. Visi Bažnyčios teikiami sakramentai yra Šventosios Dvasios veikimas ir sykiu dovana bei kvietimas. Daugiausia dėmesio prelegentas skyrė Santuokos sakramentui, plačiai paaiškindamas, kuo skiriasi sutartis ir Sandora, kokie yra Santuokos gėriai. „Į susitikimus su sužadėtiniais ateina kunigai, todėl grupių vadovai turėtų jiems iš anksto papasakoti, koks yra grupės tikėjimo lygmuo, o kunigai galėtų skirti daugiau dėmesio paaiškinimui apie Santuokos sakramento dovanas ir kodėl bažnytinė santuoka yra kitokia“, - sakė kun. J. Fakėjavas, turintis nemažą patirtį sužadėtinių rengimo Santuokai grupėse.
Šeštadienį dalyviai susitiko su Lietuvos šeimos centro direktore Dalia Lukėniene. Pasinaudoję koliažo technika susirinkusieji gilinosi į temą „Dievas ir jo įvaizdžiai“. „Dievas – tai, kas neaprėpiama, visa ko kūrėjas, meilė, ryšis ir bendrystė, gyvybės davėjas, ramybės uostas, bekraštis vandenynas, asmuo, kuriuo turime sekti“, – tokiomis mintimis dalijosi seminaro dalyviai. Lektorė pabrėžė, kad labai didelę įtaką, kaip mes įsivaizduojame Dievą, turi mūsų gyvenimo patirtys. Jeigu žmogus yra patyręs daug netiesos ir to nereflektavęs, gali išgyventi labai sunkių jausmų. Kartais reikia nemažai pastangų, kad atrastume harmoniją tarp to, ką jaučiame, ir to ką kalbame apie Dievą. Žmogų laimingą padaro santykis, todėl svarbiausia, kokį santykį palaikysime.
Vėliau būsimi sužadėtinių grupių vedėjai susitiko su Kauno I dekanato dekanu mons. teol. lic. Vytautu Grigaravičiumi, kuris dalyvius pasveikino bei padrąsino eiti šiuo keliu, dalytis su sužadėtiniais savo šeimos patirtimi ir tikėjimo kelione, taip pat nebijoti priekaištų, nes Bažnyčios skausmas yra ir mūsų skausmas. „Jūsų palydėjimas yra labai svarbus. Nors kartais gali būti ir sunku, nenusivilkite – viskas išeina į gera mylintiems Dievą“, – kalbėjo dekanas.
Kitoje seminaro dalyje lektorius Darius Chmieliauskas dalijosi savo, kaip sužadėtinių grupių vadovo, patirtimi. Jis ragino nebijoti išgirsti baisių dalykų, nepulti ginčytis ar ginti Bažnyčios, o geriau pabūti „kempine“, sugeriančia patirtas nuoskaudas ir nusivylimus. D. Chmieliauskas, remdamasis Bažnyčios dokumentais, kalbėjo apie santuokinę meilę, apie Santuoką kaip „namų bažnyčią“, apie bendrystę su Dievu. Taip pat kvietė susirinkusius pasidalyti savo patirtimi bažnyčioje.
Seminaro pabaigoje sutuoktinių pora Aistė ir Darius Ruzgai liudijo apie iššūkius, patiriamus vedant sužadėtinių grupes. Jie atvirai dalijosi apie išbandymus, iškylančius konfliktus poroje, apie būtinybę reflektuoti, kalbėtis su kitomis grupes vedančiomis poromis. A. ir D. Ruzgai patarė dalyviams praeiti kokią nors formaciją, skirtą sutuoktinių porai (pvz. Kanos bendruomenėje, Sutuoktinių savaitgaliuose ar pan.), būti maldoje, dažnai atlikti išpažintį, nes ši tarnystė yra reali dvasinė kova.
Keletas dalyvių atsiliepimų
Ačiū už kursus – tai prasmingas laikas, praleistas su sutuoktiniu. Rodos, jau ilgiuosi kitų susitikimų ir gaila, kad priartėjome prie pabaigos. Puiki ir lektorių, ir kursų rengėjų bei kviestinių liudytojų komanda.
Poros liudijimas atvėrė realybę, kas laukia, kaip tai veikia pačią vedančiųjų porą. Buvo naudinga. Praktinės užduotys pasilieka ilgiau atmintyje.
Laikas praleistas čia – tai didelė Dievo dovana mūsų šeimai. Seminarai padėjo augti poroje, tarpusavio santykiuose. Gautomis žiniomis dalydavomės su savo vaikais.
Visi seminarai paliko labai gerą įspūdį: labai didelis, kruopštus, profesionalus organizatorių darbas, informacijos pateikimo paprastumas, aiškumas, puikūs lektoriai, dalomoji medžiaga.
Norėtųsi, kad būtų labiau išgvildenta tema apie sužeidimus poroje lytiškumo srityje: masturbacijos, svingerystės, neištikimybės įtaka santuokiniam gyvenimui.
Per visą seminarų kursą labai daug sužinojau. Paskaitos nuostabios, puikūs lektoriai, puikūs organizatoriai.
Man labai patiko ir tiko visi susitikimai. Tiesiog gerte gėriau, ir tas maistas liko manyje.
Vienas lauke – ne karys. Labai buvo naudingas šis Dievo dovanotas laikas, ši bendrystė, pasidalijimas, buvimas kartu. Tai drąsina. Nesinorėtų, kad tai nutrūktų.
Daugelis paskaitų buvo labai ištemptos laike, tuščiai gaišdavome savo brangų laiką. Dėl to nukentėdavo tiek mūsų, tiek ir artimųjų bendravimo laikas.
Ačiū už nuostabią kelionę į poros tapimą vienu asmeniu. Į paslaptį, kuri sumanyta paties Dievo.
Labai svarbūs vedusiųjų sužadėtinių kursus asmeniniai liudijimai, patirtys, kurios nesurašytos knygose. Laukiu vizualinės informacijos, kurią tikiuosi gauti.
Man labai patiko, kaip buvo atskleista, išvystyta ir atsakyta, kas yra Dievas, kas yra Bažnyčia ir koks ryšys tarp jų. Būtent per praktines užduotis, pasidalijimą grupelėse.
Seminarą parėmė Vokietijos katalikų akcija Renovabis ir Lietuvių katalikų religinė šalpa.
