ŠILINĖS: Kunigų ir gyvenančių ne Lietuvoje tautiečių diena (2016 09 14)Fotografijos Marijos Stanulytės
Rugsėjo 14-ąją, Bažnyčiai švenčiant Šventojo Kryžiaus Išaukštinimą, Šiluvos atlaiduose Dievo Motinos užtarimo ir globos melsta kunigų tarnystei ir liudijimui, jų ištikimybei savo pašaukimui, Lietuvos seminarijų auklėtiniams ir ugdytojams, dėkota už Kunigystės sakramentu gaunamas malones, melsta Dievo gailestingumo žmonėms, kurie dėl kunigų atšalo nuo tikėjimo.
Pagrindinėse pamaldose aikštėje buvo meldžiamasi už kunigus ir drauge su kunigais – iškilmingoje Eucharistijoje dalyvavo bemaž 110 Kauno arkivyskupijos bei kitų vyskupijų kunigų, taip pat kunigų, dirbančių Europos šalyse. Šių užsienio lietuvių sielovadai tarnaujančių kunigų malda Šiluvoje buvo rugsėjo 12–14 d. Lietuvoje vykstančio jų suvažiavimo programos dalis. Su patarnaujančiais klausyklose ir prie altoriaus Šiluvoje tądien apsilankė daugiau kaip 150 kunigų.
Šiluvoje taip pat apsilankė, drauge pagrindinę Eucharistiją šventė Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos vyskupai, kurie dalyvavo rugsėjo 13 d. Kaune surengtame LVK susitikime Lietuvos ir Lenkijos Vyskupų Konferencijų tarpusavio ryšių 25-mečio proga.
Šilinių atlaiduose šią dieną maldoje minėti ir lietuviai, pasklidę po pasaulį, svečiose šalyse laikinai dirbantys ar jau kuriantys jose savo gyvenimą, seniai gyvenantys išeivijoje, nublokšti ten karų, okupacijų. Už mūsų tautiečius, gyvenančius ne Lietuvoje, jų šeimas buvo meldžiamasi vakaro šv. Mišiose.
Katecheze susirinkusius aikštėje Eucharistijai rengė t. Aldonas Gudaitis SJ, pabrėžęs simbolinį ryšį tarp kunigų ir svetur gyvenančių lietuvių. Kunigai jiems patarnauja, o daugelis lietuvių savo bendruomenėse supranta, jog jiems reikia Dievo ir sakramentų, stengiasi, kad vaikai pažintų Jėzų.
„Kunigystė buvo paties Jėzaus noras“, – sakė tėvas jėzuitas, visiems primindamas kunigo daromus Jėzaus vardu dieviškus darbus – nuodėmių atleidimą, Eucharistijos šventimą. „Kokia nepaprasta Dievo drąsa – Dievas atiduoda tai į žmogaus rankas, pasitiki juo, leidžia veikti savo vardu“, – kalbėjo t. Gudaitis, atkreipdamas dėmesį į popiežiaus Pranciškaus paraginimą kunigams būti kantriems, rodyti Dievo gailestingumą ypač klausykloje. Kviesdamas visus melstis už kunigus, t. Gudaitis dėkojo, kad atleidžia kunigams jų klaidas, kvietė nepamiršti ir klierikų – nauji kandidatai Lietuvos seminarijose yra ženklas, jog Viešpats rūpinasi savo tauta.
Mergelės Marijos litaniją ir vėliau liturgijoje giedojo 20 metų choro jubiliejų švenčiantis Vilniaus Jėzuitų gimnazijos mišrus choras „Krantas“, vadovaujamas Leonido Abariaus ir Dovilės Mačiukaitės-Krasauskienės, vargonavo Renata Marcinkutė-Lesieur.
Iškilmingos Eucharistijos pradžioje Šiluvos ir Lietuvos svečius – kaimyninių šalių vyskupus, taip pat Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupą Inokentijų, savo pagalbininkus arkivyskupijos vyskupus, Kauno arkivyskupijos bei Lietuvos kunigus, Vilniaus kunigų seminarijos bendruomenę, jaunimo chorą, visus piligrimus iš pačių įvairiausių Lietuvos vietų, ypač į Šiluvą atvykusias ir jungtis tarp didžiųjų Marijos šventovių nutiesusias Krekenavos ir Pivašiūnų maldininkų grupes sveikino liturgijai vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas.
Eucharistiją koncelebravo Minsko ir Mogiliovo arkivyskupas Tadas Kondrusevičius, Rygos arkivyskupas Zbignevas Stankevičius, Liepojos vyskupas Viktoras Stulpinas, Elko vyskupas pagalbininkas Romualdas Kaminskis, Lomžos vyskupas pagalbininkas Tadeušas Bronakovskis, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, LVK Ryšių su Lenkijos Vyskupų Konferencija tarybos pirmininkas vyskupas Rimantas Norvila, šios Tarybos narys Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, Telšių vyskupas Jonas Boruta, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, LVK delegatas užsienio lietuvių sielovadai prel. Edmundas Putrimas, Lenkijos marijonų provincijolas kun. Pavelas Naumovičius MIC bei visi dalyvavę kunigai. Asistą rengė Vilniaus seminaristai.
Homiliją pasakė Minsko ir Mogiliovo arkivyskupas. Arkivysk. T. Kondrusevičius (beje, į iškilmes suskubęs atvykti po bažnyčios Breste konsekracijos) dėkojo Apvaizdai už galimybę apsilankyti Šiluvoje, kurioje Mergelė Marija buvo paguoda priespaudų metais. Baltarusijos ganytojas su džiaugsmu kalbėjo apie jo šalies Marijos šventovės Budslave dvasinę giminystę su Šiluva, panašiai kaip dvi tautas vienija ribų neturintis krikščioniškasis paveldas bei Marijos gerbimas.
Šventojo Kryžiaus Išaukštinimo šventėje svečias arkivyskupas kvietė žvelgti į Nukryžiuotąjį. Kristus prisiėmė kryžių, kad turėtume amžinąjį gyvenimą. Kad jį turėtume, skirtas kunigų patarnavimas Jėzaus pakvietimu ir vardu. Pasak ganytojo, kartą paaukotas kunigas negali pasitraukti nuo savo misijos eiti pas visus žmones. Kunigas, kaip sako popiežius Benediktas XVI, turi būti žmonių susitikimo su Dievu ekspertas. Kunigo uždavinys – skelbti visada aktualų ir veiksmingą Dievo žodį, taip pat ir šiais sekuliarizmo, moralinio reliatyvizmo laikais. Be kita, arkivyskupas kvietė kunigus į patarnavimą žmonėms Evangelijos dvasia – įsigilinant į jų gyvenimą, o ne žiūrint į juos iš viršaus. Kunigystę ganytojas pavadino Viešpaties gailestingumo ženklu. Viešpats pats veikia ten, kur yra kunigas.
Pasak arkivysk. T. Kondrusevičiaus, sovietmečių naikinamos bažnytinės bendruomenės, vos tik atsirasdavo kunigas, tuoj pat atgydavo. Tačiau šiandien išgyvename religinį abejingumą, pašaukimų krizę. Bet Viešpats šaukia tiek, kiek jam reikia. Ganytojas visus kvietė pamąstyti apie pašaukimų pastoraciją, ar meldžiasi už pašaukimus, ar kunigai teikia gerą pavyzdį jaunimui, ieškančiam savo gyvenimo kelio.
„Kristus nemėgsta pusiau atvirų durų, pusiau nueito kelio ir dvilypio gyvenimo“, – sakė Minsko ir Mogiliovo arkivysk. T Kondrusevičius, pakviesdamas brolius kunigus įsižiūrėjus į Mariją nebėgti nuo kunigystės kryžiaus, atsiminti, jog kunigystė yra vienos krypties kelias, o tikinčiuosius – melstis už kunigus, kurie nuolat meldžiasi ir už juos.
Šią homiliją ir Lietuvoje tarnavęs arkivysk. Kondrusevičius pasakė lietuviškai, o už ją klausytojai padėkojo plojimais (homilijos vaizdo įrašas, I d. >>; II dalis >>. Autorius Juozas Kamenskas).
Visuotinėje maldoje tą dieną Viešpaties gailestingumo melsta kunigams ir vyskupams, kad jie ištikimai tęstų Kristaus misiją XXI amžiuje, kad suklydę kunigai ar jų suklaidinti tikintieji būtų išgydyti Gailestingumo versmėje, kad palaimą kunigų tarnystė neštų jų tėveliams ir kitiems artimiesiems. Vienybės su gimtąja žeme prašyta emigravusiems tėvynainiams, o visiems Šiluvos piligrimams – kad būtų gaivinami Šventimų sakramentų malonės.
Eucharistijos pabaigoje žodį taręs LVK delegatas užsienio lietuvių sielovadai prel. E. Putrimas dėkojo LVK už jos rūpestį ir skiriamus kunigus tarnauti lietuviams svetur, kad tėvynainiai galėtų irgi vienytis su Kristumi per teikiamus patarnavimus. Kunigai prisideda naikinant tarp lietuvių svetur vien asmeninių interesų puoselėjimo, išnaudojimo, reketavimo apraiškas.
„Mes, išeivijoje gyvenantys, irgi turime dėti pastangų, kad subrandintume pašaukimų savo bendruomenėse“, – sakė prel. E. Putrimas ir ragino prašyti Mergelės Marijos pagalbos visuose reikaluose.
Rugsėjo 14 dieną Šiluvoje giedojo Kauno Šventosios Dvasios, Tytuvėnų Švč. Angelų Karalienės parapijų, Vadžgirio vaikų ir jaunimo ansamblis.
Kauno I dekanato kunigai patarnavo klausyklose, šv. Mišias aukojo, homilijas sakė t. Aldonas Gudaitis, kunigai Žydrūnas Paulauskas, Darius Vasiliauskas, mons. Vytautas Grigaravičius.
Vakaro šv. Mišiose už tėvynainius, gyvenančius ne Lietuvoje, homiliją sakęs t. Kazimieras Brilius MIC atkreipė dėmesį, jog emigracija kelia ganėtinai materialistinės plotmės klausimą: ar jie išvažiavo, ar mes esame palikti? Tačiau šiandien reikia ne šio klausimo, bet daugiau dvasinio jautrumo. Svarbiausias klausimas – ar ištikimai esame su Dievu visur, kur atsidurtume dėl pačių įvairiausių priežasčių. Svarbu nesustoti prie patogumų slenksčio, kad Dievas būtų šalia prie kiekvieno kryžiaus, vargo ir sunkumų.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
<
