„Kultūra yra ta išskirtinė tikrovę, kuria žmonės išreiškia ir plėtoja savo santykius su kūrinija, tarp savęs ir su Dievu, formuodami tai tautai ir jos šaknims būdingą vertybių visumą. Taip suvokiama kultūra, tame tarpe ir menas, turi pamatinę reikšmę tautų gyvenimui bei autentiškiausių žmogiškųjų vertybių sklaidai europinėje mąstysenoje“ (iš pal. Jono Pauliaus II kalbos).
Konkrečios tautos kultūros ir meno sudėtine dalimi, be abejonės, yra paminklai, kurie pagal savo esmę siunčia žinią nuo tų, kurie jau išėjo, mums ir būsimosioms kartoms. Kaip tik todėl jie leidžia kiekvienam žmogui sąmoningai pajusti išlikimą, tęstinumą, atsakomybę, kad tas tęstinumas būtų išlaikytas, kaip žibintai savo grožio srautais, meile išskirtinėms vertybėms šviečia mums ir būsimosioms kartoms, nurodo kaimyniško sugyvenimo principus, pabrėždami savosios istorijos, tautinės tapatybės ir vertės didingumą. Jie primena mūsų šaknis, iš kurių išauga savo vertės ir išskirtinumo suvokimas. Kuomet mūsų jau nebebus, šis paminklas primins išskirtinį gražų laiką Lietuvos kultūroje, liudys mūsų bendražmogišką draugystę, ko ir linkiu Jums ir visiems geros valios žmonėms.
