Seminaras „Šlovinimas širdimi“ su misionieriais iš Lenkijos (2017 01 28)
Sausio 28 d. sielovados bendruomenė „Gailestingumo versmė“ maldos grupes ir bendruomenes pakvietė į seminarą „Šlovinimas širdimi“, pradėdama naują ugdymo seminarų ciklą „Kur Viešpaties Dvasia, ten ir laisvė“ (2 Kor 3, 17). Į Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje vykusį susitikimą susirinko apie 200 dalyvių iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Konferencijas vedė viešnios iš „Mocni w Duchu“ (Lenkija) bendruomenės Anna Dębska, Kamila Rybarczyk, Gosia Zając ir Ewa Fratczyk.
Pirmoje konferencijoje „Sudėtingi santykiai bendruomenėje ir Dievo planai“ Kamila Rybarczyk akcentavo, kad maldos grupė visų pirma turėtų būti susitikimo su gyvuoju Jėzumi vieta. Visa kita – žmogiškoji bičiulystė, pakilūs jausmai, lūkestis susilaukti paguodos – nėra maldos grupės susirinkimo tikslas. Egzistuoja trys buvimo maldos grupėje ar bendruomenėje etapai: 1) pirmasis – tai susižavėjimo etapas. Jis susijęs su džiaugsmu, Dievo artumo pajautimu; 2) vėliau pradedame matyti kitų bendruomenės narių silpnybes, imame kritikuoti, pristinga dvasinio karščio, nebenorime tarnauti. Tai normali jausena. Todėl labai svarbu apmąstyti, kas vyksta mano širdyje tuo metu; 3) trečiasis etapas yra tarnavimo etapas, kai apmąstę visas patirtis ir širdies nuostatas, apsisprendžiame likti bendruomenėje. Tai mūsų dvasinio augimo laikotarpis, kai įsisąmoniname, kad esame ne tam, kad tik imtume, bet ir kad duotume. Ši patirtis perkeičia mūsų požiūrį į bendruomenę: tarnaudamas tapatinuosi su bendruomene ir randu savo vietą joje. Esu ten, kur Dievas nori mane matyti.
Kalbėdama apie santykius bendruomenėje viešnia pabrėžė, kad verta žinoti, jog visa tai, ką įnešu į bendruomenę, pajunta visi jos nariai. Bet bendruomenė nėra terapinė grupė, ji egzistuoja ne tam, kad spręstų mano problemas. Tai susitikimo su Jėzumi vieta. Juk ir Jėzaus suburtoje pirmojoje bendruomenėje apaštalai buvo skirtingų charakterių ir išsilavinimo. Tokius ir mus Dievas surenka į bendruomenes. Susitikimas su Jėzumi pirmiausia perkeičia mano paties širdį.
Antrojoje konferencijoje Gosia Zając kalbėjo apie garbinimą ir baimes. Dievas sukūrė žmogų ir jį palaimino, kad jis gyventų darnoje su kitais. Tačiau kai žmogus nusigręžė nuo Dievo, pradėjo Juo abejoti, žmogaus širdyje atsirado baimė, liūdesys, neramybė, netvarka. Šventajame Rašte randame 365 kartus pakartotą raginimą „Nebijok“. Ir tai reiškia, kad kiekvieną dieną, nepaisant to, kokios yra mūsų gyvenimo aplinkybės, Dievas sako: „Nebijok, pašaukiau tave vardu – tu esi mano“ (Iz 43, 1). Baimė kyla iš piktosios dvasios. Dvasinė tikrovė padalyta į dvi karalystes: Dievo karalystę ir piktojo karalystę. Nuo mūsų sprendimo priklauso, kuri iš šių karalysčių įsigalės įvairiose mūsų gyvenimo srityse. Prelegentė akcentavo, kad kai mes garbiname Dievą, Jis atsisėda mūsų širdies soste ir ima karaliauti mūsų gyvenime, kad ir kokios skaudžios būtų mūsų gyvenimo aplinkybės.
Anna Dębska konferencijoje „Šlovinimas – esminis Dievo planas“ atkreipė seminaro dalyvių dėmesį į tai, kokią galią turi šlovinimas. Izraelitai taip garbino Dievą, kad griuvo Jericho miesto sienos ir jie užėmė miestą. Šlovinimas atveria kelią permainoms mūsų pačių širdyse, mūsų šeimose, bendruomenėse ir visoje mūsų aplinkoje. Anna pasidalijo liudijimu iš savo misionieriškos kelionės į Afriką, kur patyrė šlovinimo galią ypatingu būdu.
Seminaras baigtas Švč. Sakramento adoracija ir šv. Mišiomis. Seminaro metu talkino kunigai Kęstutis Rugevičius, Robertas Grigas ir Antanas Domeikis.
Violeta Micevičiūtė
