„Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenių Šviesos šventė Kaune (2017 02 11)Nuotraukos Marijos STANULYTĖS
.jpg)
Vasario 11-ąją su kauniečiais savo kasmetinės Šviesos šventės džiaugsmu pasidalijo „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenės, jų bičiuliai (taip vadinami jų nariai – žmonės, turintys proto negalią), artimieji, vadovai, draugai (tai yra savanoriai) ir kapelionai – bemaž 200 dalyvių iš visos Lietuvos ir netgi Latvijos, kur ši bendruomenė kuriasi. Šventėje taip pat dalyvavo „Arkos“ bendruomenės Lietuvoje iš Vilniaus – „Betzata“ ir iš Kauno – „Kauno arka“.
Gausiai susirinkę melstis Kauno arkikatedroje visi buvo pasveikinti kardinolo Audrio Juozo Bačkio. Su bendruomenes lydinčiuoju kardinolu Eucharistiją drauge šventė Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, „Tikėjimo ir Šviesos“ šalies kapelionas kun.Tomašas Levickis OFM Conv., bendruomenių kapelionai kunigai Saulius Bužauskas, Erastas Murauskas, Ramūnas Mizgiris OFM, Hoan Vincentas Nguyen Kim SDB. Kartu meldėsi Vilniaus bendruomenės draugas diakonas Arūnas Kalpakovas.
Kardinolas atkreipė dėmesį, jog tądien minima Lurdo Mergelė Marija ir Pasaulinė ligonių diena primena Bažnyčiai misiją tarnauti ligoniams, kenčiantiems, silpnesniems broliams, galbūt išstumtiesiems į paribius, galbūt pažemintiems, tiems, kurių galbūt kartais nenorime matyti, į kuriuos žvelgiame iš toli, kurie mums gali atrodyti ne tokie patrauklūs.
Savo homilijoje kardinolas sakė, jog Lurdas neįsivaizduojamas be ligonių, ir trumpai priminė jo istoriją – Mergelės Marijos apsireiškimą gausios ir vargingos šeimos mergaitei Bernadetai. Kaip gražiai šioji kalbasi su Marija, „gražiąja ponia“, kaip gražiai per šiuos paprastus pokalbius Marija perduoda jai prašymą melstis, atgailauti, sugrįžti į tikėjimo kelią. Lurdas, pasak kardinolo, susietas su vandeniu, kuris yra atgailos ir susitaikymo simbolis. Lurdas padeda žmonėms sustiprinti tikėjimą, priimti savo negalias.
„Lurde, galima sakyti, jūs ir gimėte – čia vyko pirmasis „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenės susitikimas“, – sakė kardinolas, primindamas ir šios bendruomenės įkūrėją Jeaną Vanier. Pasak kardinolo, šiandien „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenės – tai susitikimo ir draugystės vietos, kur susitinka proto negalios paliestieji ir jų bičiuliai, kad nesijaustų atstumti, kad tikėjimas padėtų priimti save ir pamokytų džiaugtis.
Visuotinėje maldoje Mišių dalyviai meldėsi už savo ganytoją kardinolą Audrį Juozą Bačkį jo 80 metų jubiliejaus proga, už bendruomenes Lietuvoje ir „Tikėjimą ir Šviesą“, dabar besikuriančią Latvijoje, už visus, kad Tėvo Veidą išdrįstų matyti silpniausiuose savo broliuose.
Mišias užbaigiant bendruomenę Šviesos šventės proga pasveikino ir Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, palinkėdamas, kad jos narius kasdien lydėtų Jėzaus ir Lurdo Mergelės rūpestis kiekvienam padėti, kiekvieną išgelbėti, nuraminti ir paguosti.
Vėliau „Tikėjimo ir Šviesos“ koordinatorė Lietuvoje Silvija Knezekytė pakvietė visus tęsti šventės arkivyskupijos salėje.
.jpg)
„Dievo meilė tokia didelė!“ – šie bendruomenių giesmės žodžiai netruko ir stipresnius, ir silpnesnius sujungti į bendrystės džiaugsmą, į tą nuoširdumą, su kuriuo buvo suvaidintas vaidinimas, sušokti bendri šokiai, o kardinolo A. J. Bačkio jubiliejaus proga pasivaišinta ir gimtadienio tortu.
„Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenės šiuo metu veikia Kaune, Klaipėdoje, Kretingoje Marijampolėje, Panevėžyje Šiauliuose ir Vilniuje.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
