„Atsiversk ir tikėk Evangelija“ – šiuos žodžius tardami kovo 1 dieną Pelenų trečiadienio liturgijoje Kauno arkikatedroje bazilikoje, kaip ir kitose arkivyskupijos bažnyčiose, ganytojai pelenais barstė galvas tikintiesiems. Pelenų trečiadienį Bažnyčioje pradėtas Gavėnios laikas – 40 dienų atgailos ir susitaikymo metas ir kelionė į Viešpaties Prisikėlimą – Velykas.
Pelenų trečiadienio vakaro šv. Mišioms arkikatedroje bazilikoje vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, koncelebravo arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, mons. Artūras Jagelavičius.
Arkikatedroje susirinkusią bendruomenę arkivyskupas kvietė palaimingai išgyventi gavėnios laiką, skiriant jį ne tik atgailai, bet ir įsimąstymui, įsivertinimui to, ką Jėzus dėl kiekvieno padarė paaukodamas savo kūną ir kraują.
„Atgaila, atsivertimas – šie žodžiai lydės visas 40 dienų. Tai Jėzaus kvietimas iš Jo gerumo, gailestingumo. Dievas duoda naują progą ir naują pradžią“, – sakė homilijoje vysk. K. Kėvalas, kviesdamas dėl to šią progą išgyventi su džiaugsmu – su džiaugsmu pradėti naują tikėjimo etapą, naują artumą su Dievu. Gyvenimas, pasak ganytojo, apsikrauna, kaip per laiką apsikrauna knygų ar drabužių spintos. Pelenų trečiadienis kviečia į vidinį savo širdies apsivalymą, nusigręžimą nuo blogio, pasiryžimą pakeisti gyvenimą viliantis Dievo gailestingumo (plg. Katalikų Bažnyčios katekizmą).
„Dievas dovanoja naują progą – šiandien mes dar turime laiko“, – sakė ganytojas, atkreipdamas dėmesį į žmogaus gyvenimo trapumą – apie jį byloja taip pat ir liturgijoje šventinami ir barstomi pelenai.
Vysk. Kęstutis, paraginęs įsigilinti, į ką kviečia Pelenų trečiadienio Dievo žodis, atkreipė dėmesį į grįžimą pas Dievą visa širdimi – ėjimą į priekį ir vidinę atgailą bei atsivertimą, nenuviliant gailestingo mums Dievo savo apatija. Ganytojas atkreipė dėmesį į Evangelijos paraginimą maldai, išmaldai ir pasninkui, pabrėždamas gero darymą be išorinės reklamos, maldos gyvenimo atnaujinimą ir didesnį atvirumą, švelnumą Tėvui maldoje, pasninką kaip susivaldymą ne tik valgant, bet ir suvaldant piktą žodį ar mintį – plg. psalmės žodžius, kurie parodo, kas esame mes, o kas yra Dievas: „Pasigailėk manęs, Dieve, iš savo gerumo, iš savo begalinio gailestingumo sunaikink mano maištingus darbus“ (Ps 51).
Užbaigdamas vysk. K. Kėvalas paragino kiekvieną atrasti bent vieną dalyką – įprotį, santykį ar pan., kurį norėtų pakeisti savo gyvenime, pasiryžti taisytis naudojantis Sutaikinimo sakramento bei Eucharistijos malone ir taip keliauti į Velykas, kad jos būtų ne išorinė, bet širdies šventė.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
