Saulėtą vasario 25 d. rytą žmonės iš visos Lietuvos rinkosi į Kauno arkivyskupijos konferencijų salę dalyvauti ugdymo seminare „Išlaisvinimo malda mano namams ir tarnavimui“ iš ciklo „Kur Viešpaties Dvasia, ten ir laisvė“ (2 Kor 3, 17), organizuojamo sielovados bendruomenės „Gailestingumo versmė“. Seminare dalyvavo 207 žmonės iš įvairių maldos grupių ir bendruomenių. Konferencijas vedė misionieriai iš bendruomenės „Mocni w Duchu“ (Lenkija).
Pradėdami seminarą, svečiai džiaugėsi susirinkusių vyrų gausa ir, prisimindami, jog vienas iškiliausių Lenkijos valdovų Jogaila buvo lietuvis, bei nurodydami į Lietuvos herbo simbolizuojamą veržlumą, pastebėjo, kad Jėzus nori grąžinti vyrams riterio tapatybę.
Pirmojoje konferencijoje misionierė Joanna Grabarczyk kalbėjo, kad Dievo širdis yra be galo talpi ir mums visiems plačiai atverta – juk pats Jėzus save pavadino „avių vartais“. Šie vartai veda prie Tėvo, pasiruošusio mus, kaip savo mylimus vaikus, švariai nuprausti ir aprengti naujais drabužiais, jei tik to norime. Deja, neretai mes esame labiau linkę ieškoti stebuklų, o ne stengtis pažinti Dievą. Buvo aptartos kelios pagrindinės kliūtys santykiui su Viešpačiu užmegzti: melagingi Dievo įvaizdžiai, atleidimo trūkumas ir klaidingas savęs suvokimas. Mokymo pabaigoje prelegentė vedė meditaciją.
Antrąją konferenciją apie užtarimo tarnystę ir išlaisvinimo maldą vedė Maciekas Ogieniewski. Jos metu svečias pabrėžė, kad Dievas kovoja dėl kiekvieno asmens laisvės. Užtarimo malda – Jėzaus Kristaus vardu pagalba žmogui išsilaisvinti. Per užtarėją Dievo malonė tarsi nukreipiama ir lyg vanduo teka į užtariamąjį, viską nuplaudama. Buvo paminėti penki užtarimo tarnystės principai, išvardyti N. Lozano knygoje „Išlaisvintas“: 1) sąmoningas Jėzaus išpažinimas savo Viešpačiu; 2) atleidimas; 3) atsižadėjimas (pvz., neteisingų santykių); 4) melagingų įsitikinimų galios sulaužymas ir 5) Dangiškojo Tėvo palaiminimas. Jei žmogų vargina apsėdimas ar psichikos liga, meldžiamasi tik palaiminimo malda ir asmuo nukreipiamas konsultacijos pas specialistą (psichoterapeutą, psichiatrą arba egzorcistą). Po mokymo vyko pratybos – užtarimo malda grupelėse.
Trečiosios konferencijos tema – „Bendradarbiavimas su Dievo balsu užtarimo tarnystėje. Kaip tarnauti, kai nieko negirdžiu“. Janas Przepałkowski atkreipė seminaro dalyvių dėmesį, jog Senojo Testamento laikais Dievo balsą girdėjo ir skelbė pranašai, o Naujojoje Sandoroje visi žmonės gali girdėti Dievo balsą: „nė vienas nebemokys savo tautiečio nei savo brolio sakydamas: „Pažink Viešpatį!“ Jie visi mane pažins nuo mažiausio iki didžiausio“ (Hbr 8, 11). Tačiau yra būtina atskirti, kas kyla iš mūsų pačių žmogiškumo, kur yra pagundos, o kur iš tiesų yra Dievo balsas mūsų gyvenime. Jis atpažįstamas iš nešamų vaisių ir ramybės, kurią suteikia. Naujojo Testamento pranašas negali primesti savo nuomonės, bet privalo ugdyti kitą žmogų, kad šis pats išgirstų tai, kas jam skirta. Pranašiškas žodis pakylėja, veda link Dievo. Pažinti Dievo žodį – pažinti Jo širdį. Kai maldoje nieko nepatiriame, kai nežinome, ką daryti, tai yra puiki proga išgyventi tikėjimą. Pratybose buvo mokomasi praktiškai pritaikyti konferencijoje išsakytas mintis apie Dievo balso atpažinimą.
Seminarą vainikavo šv. Mišios, Švč. Sakramento adoracija ir išgydymo malda. Seminaro metu išpažinčių klausė ir Mišias koncelebravo kunigai Kazimieras Ambrasas SJ, Deimantas Braziulis, Antanas Domeikis, Andrius Končius ir Kęstutis Rugevičius.