Ugdymo seminaras Kaune „Gydymo mokykla“ maldos grupėms ir bendruomenėms (2017 03 25)
Kovo 25 d. vyko trečiasis susitikimas iš ugdymo seminarų ciklo „Kur Viešpaties Dvasia, ten ir laisvė“ (2 Kor 3, 17). Kaip jau tapo įprasta šiam renginiui, dalyviai iš visos Lietuvos rinkosi į Kauno arkivyskupijos konferencijų salę. Konferencijas apie gydymo maldos tarnystę vedė misionieriai iš Lenkijos, bendruomenės „Mocni w Duchu“.
Kreipdamasi į susirinkusiuosius, kurių dauguma ne primą kartą dalyvavo sielovados bendruomenės „Gailestingumo versmė“ organizuojamuose ugdymo seminaruose, misionierė Anna Dębska išsakė mintį, kad jau atėjo laikas skinti mumyse subrendusius vaisius – pradėti skelbti Gerąją naujieną ten, kur mus siunčia Bažnyčia. Ankstyvojoje Bažnyčioje buvo įprasta melstis dėl išgydymo, remiantis ryškiu prisiminimu to, kaip gydė Jėzus. III a. paplito įsivaizdavimas, kad liga (kuri iš tikrųjų yra gimtosios nuodėmės pasekmė) yra palaiminimas. Juk apaštalas Paulius „dyglį kūne“, paliktą, „kad neišpuiktų“, vis tiek vadina „šėtono pasiuntiniu“ (plg. 2 Kor 12, 7–9). Viešpaties kvietimas imti savo kryžių ir sekti paskui Jį (plg. Mt 10, 38) t. p. reiškia ne tai, kad žmogus privalo sirgti, kad liga yra Dievo valia, o tai, kad skelbdamas Evangeliją krikščionis turi būti pasiruošęs patirti persekiojimus ir kitokius išmėginimus. IV a. šv. Augustinas teigė, jog išgydymai buvo reikalingi tik ankstyvosios Bažnyčios augimui, bet ilgainiui jis šią savo nuomonę pakeitė. Po Vatikano II Susirinkimo šioje srityje vėl atėjo pakilimas: ligonių patepimo sakramentui grąžinta pirminė – gydymo – prasmė. Charizminė malda dėl išgydymo Katalikų Bažnyčioje paplito su atsinaujinimu Šventojoje Dvasioje.
Maciek Ogienievski aptarė kliūtis ne tik priimant išgydymą, bet ir meldžiantis dėl išgydymo. Gydydamas Dievas jau čia, žemėje, vykdo žmogaus perkeitimą, kad įgalintų mus dar labiau Jį mylėti („mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis“ Mk 12, 30). Krikščionis turi „apsivilkti nauju žmogumi“ (plg. Ef 4, 24), ir kaip šviesos vaikas skleisti šviesą kitiems (plg. Lk 11, 33-36). Tačiau žmogus gali ir atsisakyti tai daryti – Jėzus gerbia žmogaus laisvę. Misionierius kvietė apmąstyti, kuriose savo gyvenimo srityse dalyviai patiria stagnaciją. Kliūtys išgydymo tarnystei gali būti nesutarimai, pavydas ir kitokie sunkumai bendruomenėje. Kliūtys priimti išgydymą gali būti neatleidimas, nenutrauktos sąsajos su okultinėmis praktikomis, tikėjimo stoka, galiausiai – prisirišimas prie savo kančios ir nenoras išgyti.
Drąsindami susirinkusiuosius svečiai liudijo apie daugybę atvejų, kai Viešpats labai greitai išklausė jų maldas dėl išgydymo. Nėra svarbu, ar besimeldžiantysis turi gydymo dovaną. Pats Jėzus užtikrino: „jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: 'Persikelk iš čia į tenai', ir jis persikeltų. Jums nebūtų nieko negalimo“ (Mt 17, 20).
Kiekvienos konferencijos pabaigoje vyko pratybos, o popiet buvo ilgas praktinis užsiėmimas, įtraukęs visą salę grupelėmis melstis vienam už kitą dėl išgydymo. Dalyviai buvo mokomi ištvermingai melstis ir konkrečiai atpažinti, kaip dvasinės bei psichologinės kliūtys, pvz., neatleidimas, trukdo fiziniam išgydymui. Susitikimo pabaigoje apie tądien patirtus išgijimus liudijo patys dalyviai.
Seminaro metu talkino kunigai Deimantas Braziulis, Antanas Domeikis, Andrius Končius, Nerijus Pipiras ir Kęstutis Rugevičius. Seminarą aplankė ir jo dalyvius palaimino vyskupas Kęstutis Kėvalas.
