„Sveika, Marija“ lietuviškai nacionalinėje piligrimystėje Fatimoje (2017 10 20–22)
Paskelbta: 2017-10-27 12:07:10

Nuotraukos – Silvijos KNEZEKYTĖS

Nuoširdi lietuvių padėka Dievui už mūsų dangiškąją Motiną ir lietuviškas „Sveika, Marija“ spalio 20–22 dieną sklido Fatimoje, Portugalijoje.

Apie 700 Lietuvos maldininkų, leidęsi į nacionalinę piligrimystę, skirtą Fatimos įvykio šimtmečiui, ir skirtingais keliais pasiekę šią Marijos šventovę, spalio 20 d. rytą sveikino vieni kitus, drauge su Lietuvos vyskupais ir kunigais susirinkusius į šv. Mišias Fatimos Jėzaus Mirties koplyčioje. Dienos Evangelijos skaitinio pradžia – „Susirinko tūkstančiai žmonių“ (Lk 12, 1) – skambėjo tarsi skelbimas apie čia maldai susirinkusius Lietuvos vyskupijų piligrimus. Eucharistijai vadovavęs Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis džiugiai dėkojo Dievo Motinai, kurios paraginimas melstis už taiką pasaulyje yra ypač aktualus šiandien. Prie padėkos ir maldavimų nuoširdžiai suskambo sveikinimas bei palaimos linkėjimas kartu besimeldžiančiam nominuotajam vyskupui Dariui Trijoniui.

Po šv. Mišių Kauno arkivyskupijos piligrimai, vadovaujami arkivyskupo Liongino Virbalo SJ, Fatimos apylinkėmis ėjo Kryžiaus kelią, kuriame Kristaus kančią apmąstė Marijos širdimi. „Garbiname Tave, Viešpatie...“, „Pasigailėk mūsų, Viešpatie...“ – pasikeisdami giedojo Kryžiaus kelio maldininkai, o visą penktadienio dieną nesiliovęs lietus piligrimams tarsi kalbėjo, kad pati gamta nori drauge su jais „lieti ašaras gailias“. Išganytojo kančios apmąstymo kelias, Fatimos apylinkėse vingiuojantis per gražų alyvmedžių sodą, veda pro vieną iš Marijos apsireiškimo vietų ir baigiasi prie Šv. Stepono, pirmojo krikščionių kankinio, koplyčios. Po šios maldingos praktikos piligrimai turėjo galimybę aplankyti Fatimos piemenėlių gimtąjį kaimą Alžustrelį. Čia, kaip prieš šimtą metų, taip ir dabar stovi šventaisiais paskelbtų regėtojų Jacintos ir Pranuko bei palaimintosios Liucijos tėvų namai. Viskas taip paprasta, taip autentiška ir taip gyva, kad, regis, tik šįryt buvo paklota lova, kurioje mirė mažasis Pranukas, ką tik buvo uždengtas Liucijos sesutės lopšys, užgesinta jos seserų kambario lempa.

Fatimoje kiekvieną vakarą 21.30 val. piligrimai renkasi į Šv. Rožinio maldą ir Žvakių procesiją Apsireiškimų koplyčios aikštėje. Penktadienio ir šeštadienio vakaro Rožinio maldoje dalyvavo tūkstančiai maldininkų, besimeldžiančių įvairiomis kalbomis, joje skambėjo ir lietuviškas „Sveika, Marija“. Įvairiomis kalbomis tariamas atliepas „Šventoji Marija, Dievo Motina“ atskleidė didelės ir vieningos Dievo tautos pojūtį, o didinga Žvakių procesija kėlė mintis apie tūkstančius degančių širdžių, kurios su dėkingumu ir viltimi meldžia taikos sau, savo kraštui, pasauliui.

Dievas ištinka mus ten, kur mes esame, kalba per gamtą, gyvenimo būdą, įvykius. Idant suprastų Fatimoje per Mariją Dievo kalbinamus žmones, daugelis piligrimų vyko susipažinti su apylinkėmis: aplankė Portugalijos architektūros šedevrą –Mosteiro da Batalha – Dominikonų vienuolyną, Atlanto vandenyno pakrantėje buvusius žvejų kaimelius.

O vakare visi vėl rinkosi į Jėzaus Mirties koplyčią, kurioje Kauno arkivyskupo vadovaujamoje šv. Mišių aukoje dėkojo Dievui, kalbančiam mums per savo Motiną. Misijų sekmadienio vigilijoje nuoširdžiu kvietimu suskambo arkivyskupo homilijos mintis: „Štai užduotis, kurią gauname Fatimoje: priimti Dievo meilę, ja gyventi ir nešti kitiems. Neužtenka vien džiaugtis ir laikyti tai savo širdyje.“ Arkivyskupas pabrėžė šios žinios aktualumą mūsų kasdieniam gyvenimui, santykiams, užmojams, primindamas, kad Didžioji Fatimos Marijos, kaip ir Marijos, apsireiškusios Šiluvoje, paslaptis – vesti žmones pas Sūnų. Šią „gražiosios dangaus Ponios“ užduotį Lietuvos piligrimai mąstė suklupdami garbinti Švč. Sakramento adoracijoje ar maldoje prie regėtojų kapų Fatimos Rožinio Marijos bazilikoje.

Skaisčia saule nušvitusį sekmadienio rytmetį šioje piligrimystėje paskutinį kartą maldoje aplankę brangias šventovės vietas, piligrimai rinkosi švęsti Lietuvos dienos Fatimoje. Švč. Trejybės bazilikoje, kurioje telpa iki 9 tūkst. maldininkų, šv. Mišioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, koncelebravo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis, nominuotasis vyskupas DariusTrijonis ir apie penkios dešimtys Lietuvos kunigų.

Jautriai prakalbęs apie dangiškosios visų Motinos Marijos ir kiekvieno mūsų žemiškosios motinos meilę bei rūpestį dėl savo vaikų likimų, arkivyskupas atkreipė dėmesį į Jėzaus paliepimą Evangelijos skaitinyje: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“ (Mt 22, 21). Mes esme Dievo nuosavybė, priklausome Dievui ir turime užduotį save ir kitus žmones Jam sugrąžinti. Taip dar kartą suskambo ganytojo paraginimas piligrimams vykdyti misijinį pašaukimą.

Kauno arkivyskupijos maldininkai, į Marijos rankas kaip padėką Dievui už visas patirtas malones sudėję savo dvasines, fizines ar pinigines aukas ir atsisveikinę su Fatima, turėjo keletą valandų laiko pamatyti Lisabonos įžymybes: Katedrą Sé de Lisboa, seniausią miesto kvartalą Alfama – siaurų, painių, stačiai kylančių ir nusileidžiančių gatvelių labirintą, Santo Antonio da Še bažnyčią, kuri stovi Lisabonos globėjo šv. Antano gimtojo namo vietoje, didžiulę Cristo do Rei – Kristaus Karaliaus statulą, Vasco da Gama tiltą, kuris yra laikomas ilgiausiu Europoje ir kt.

Sustiprinti nuovargį atperkančio Marijos nuolankumo ir aukos pavyzdžio, Dievo laiminami, visi laimingi sugrįžome į namus, kviečiami ir pasiryžę puoselėti taiką savo širdyje, kurti ją artimoje aplinkoje ir nešti į pasaulį. Ačiū mūsų ganytojams ir kiekvienam piligrimui už šią Marijos mokinystės patirtį!

Vilija KARALIŪNAITĖ

 

Ganytojo žodis

BROLIAI SESERYS, šiandien mūsų užduotis – nenusiminti, save dovanoti kitiems meilės būdu ir šitaip mūsų krašte įtvirtinti vienybę, solidarumą per save leidžiant Dievo Dvasiai įeiti į pasaulį, būti Jos kanalu. Dievas ieško tokių liudytojų, kurie gyventų tiesa ir dvasia ir Jo artumą dovanotų pasauliui.
Tegu ŠVENTOJI DVASIA kreipia, džiugina ir drąsina mūsų širdis skelbti Gerąją Naujieną.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Svečių namai

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune