Nuotraukos – Raimondos JANUŠAUSKAITĖS
Vėlinių vakarą Kauno akademinė bendruomenė rinkosi į Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią švęsti šv. Mišių už savo artimuosius. Daugiau nei pusę mėnesio universitetų ir kolegijų darbuotojai siuntė savo mirusių artimųjų vardus akademinės sielovados bendradarbiams. Už šiuos mirusius artimuosius ir buvo aukojamos šv. Mišios.
Šv. Mišias aukojo LSMU kapelionas mons. Artūras Jagelavičius, KTU kapelionas kun. Petras Pichas ir VDU kapelionas kun. Andrius Končius. Šiemet visi atsiųsti vardai buvo užrašyti lentose, o kiekvienas dalyvavęs meldėsi už savus artimuosius. Skaitinius skaitė ir šv. Mišiose giedojo įvairių universitetų studentai.
Pamokslą mons. A. Jagelavičius pradėjo žodžiais: „Mirtis yra paskutinė žmogaus patirtis ir išgyvenimas šioje žemėje. Tai labai sunki patirtis, nes žmogaus siela tada išgyvena baimę. Mirtis – tai paslaptis, kurią gerbia net netikintys.“
Taip pat savo pamoksle sakė: „Mirtis nėra visko pabaiga ir pražūtis, tai greičiau įvykis, kurio metu mes gauname mūsų pasirinkimo patvirtinimą. Mirties akivaizdoje lieka dviejų rūšių žmonės: vieni – kurie pasakys Dievui: „Tebūnie Tavo Dieve valia“. ir kiti žmonės, kuriems Dievas pasakys: „Tebūnie tavo, žmogaus, valia. Kaip po mirties vėlu galvoti apie gydytoją, taip po mirties vėlu galvoti apie Dievą, jei visą gyvenimą buvai Jį pamiršęs.“
Homilijos pabaigoje mons. A. Jagelavičius kvietė sekti Kristų: „Privalai taip elgtis ir mąstyti, lyg šiandien turėtum mirti. Jei tavo sąžinė gryna, mirtis labai nebaugina. Geriau reikia vengti nuodėmės, negu bėgti nuo mirties. Jei šiandien nesi pasirengęs mirti, kodėl manai, kad būsi pasirengęs rytoj?“
Akademinės sielovados bendradarbių informacija
