Gruodžio 9 d. Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje vyko sielovados bendruomenės „Gailestingumo versmė“ organizuota vidinio išgydymo popietė „Jei kas trokšta, teateina pas mane“ (Jn 7, 37). Tai jau ketvirtasis susitikimas. Tokie kasmėnesiniai susitikimai, kviečiantys patikėti savo gyvenimą Jėzui, bendruomenės pastangomis rengiami nuo rugsėjo. Lapkritį sausakimšoje konferencijų salėje susitikimui vadovavo kun. Arnoldas Valkauskas. Įprastai popietė prasideda šlovinimu, šventomis Mišiomis, mokymu ir baigiama užtarimo malda.
Šį kartą savo įžvalgomis su atvykusiais gausiais dalyviais dalijosi kun. Kęstutis Rugevičius. Jo mokymas rėmėsi eilute iš Mišių skaitinių: „Per dykumą tieskite Viešpačiui kelią! Per tyrus išveskite mūsų Dievui taką! Kiekvienas slėnys tegu būna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis – nukastas“ (Iz 40, 3–4). Per adventą kunigas Kęstutis kvietė pamąstyti, kas tie kalnai, kalvos, kalneliai, kurie man kliudo susitikti su Kristumi, kuriuos reikia nulyginti, nukasti, kad nutiesčiau kelią Kristui. Kokius stabus pasistačiau ant tų kalvų? Gal tai karjera, pripažinimas, sveikata, pinigai ar net žmonės?
Dievas griauna ribas tarp savęs ir žmogaus. Jis tampa žmogumi ir kviečia nutrinti ribas santykyje su Juo. Melo dvasia stengiasi, kad žmogus nesužinotų tiesos apie save, nepažintų šviesos – Jėzaus. Jėzus pats ateina pas mus. Mūsų išgelbėjimas vyksta visą gyvenimą, bet tik tiek, kiek leidžiamės. Apsispręsti priimti Jėzų, kuris ant kryžiaus nugalėjo mūsų nesėkmės istoriją, būtina kiekvieną dieną. Tai ne vienkartinis reikalas. Nesigręžiokime atgal, žvelkime į Jėzų. Kiekvieną kartą reikia pasakyti: „Aš ieškau tiesos, ieškau Tavęs, renkuosi Tave, o ne tuos melagingus žodžius apie save.“
Vidinio išgydymo kelionė – tai šios dienos įvertinimas, kuriame etape esu. Esame sužeisti, bet mylimi Dievo vaikai, esame dovana, nes esame išėję iš Dievo širdies. Esame dovana vieni kitiems ir pasauliui.
Susitikimas baigėsi individualia užtarimo malda.
„Gailestingumo versmės“ informacija
