Gruodžio 14 d. Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas drauge su kun. Žilvinu Zinkevičiumi aukojo šv. Mišias, į kurias, norėdamos pasidalyti šv. Kalėdų džiugiu laukimu su visais, susirinko Kauno ARKOS, Tikėjimo ir Šviesos bendruomenės, jungiančios proto negalią turinčius asmenis (vadinamus bičiuliais), jų artimuosius, draugus.
Bendruomenės stropiai rengėsi šiai šventei – visus tą vakarą atėjusius į Jėzuitų bažnyčią pasitiko ir nulydėjo giedri žvilgsniai, kad ir kokią negalią ir kančią jie slėpė. Bendruomenių nariai buvo paruošę savo rankų darbo atnašas bei dailius giesmynėlius, kad visi drauge galėtų džiaugsmingai giedoti nesudėtingas giesmeles – ne tik žodžiais, bet ir judesiais. Giedoti Mišiose padėjo ir Šventosios Dvasios (Šilainių) parapijos jaunimo ansamblis.
Aktyviai dalyvavę liturgijoje, patys su juos globojančiais savanoriais skaitę skaitinius, ARKOS bendruomenės nariai ir jų vadovas Gedas Malinauskas čia pat prie altoriaus, paskelbus Dievo žodį, gyvai suvaidino Evangelijos vaizdelį – Jėzus savo mokinius, susėdusius prie Mokytojo kojų, moko ir maitina laužoma duona... Nuoširdžiai, gyvai suvaidinto etiudo dėka Jėzus atsirado taip arti visų...
„Visi žmonės ėjo pas Jėzų su savo bėdomis. Šie žmonės ir fiziškai matė Jėzų, galėjo prie Jo prisilieti. Ir mes einame pas Jį su pasitikėjimu, kad Jis tikrai gali padėti“, – sakė arkivyskupas Lionginas, pasveikindamas bendruomenes ir pasidžiaugdamas jų meile Jėzui. Juk Jėzus, kaip sakė ganytojas tą vakarą, ateina ir pripildo tai, ko mums trūksta, tai, kas mumyse yra silpna. Šitas trūkumas, pasak ganytojo, mus pirmiausia ir veda pas Dievą, ir pas kitus žmones. Viešpačiui reikia mūsų visų, su tomis dovanomis, su viskuo, kas mes esame. Laukiant šv. Kalėdų šventės arkivyskupas pakvietė pagalvoti, kuo esame turtingi, kuo kitam galime pagelbėti ar paprašyti kito pagalbos.
Žvakes, pačių keptą duoną ir kitus savo rankų dirbinius, taip pat duoną ir vyną Aukai, bendruomenių narių nešamus prie altoriaus, palydėjo maldavimai, kad Viešpats perkeistų visų širdis, laimintų ir palaikytų draugystę – vienų su kitais ir su Dievu.
Šventė baigta bičiuliška agape.