Arkivyskupo S. Tamkevičiaus homilija švenčiant Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybų darbuotojų dieną Šiluvoje (2011 09 12)
Paskelbta: 2011-09-12 17:50:08

Svarbi misija ginti žmogų

Šiandien į Šiluvą atvyko labai daug Lietuvai svarbių žmonių. Tai mūsų policijos, ugniagesių gelbėtojų ir pasieniečių atstovai. Šių tarnybų tikslas – Lietuvos žmonių saugumas. Mes ne visada deramai įvertiname žmones, užtikrinančius mūsų saugumą, ir kartais dėl vieno ar kito aplaidžiai pareigas atlikusio pareigūno kaltinama visa institucija. Policijos, ugniagesių gelbėtojų ir pasieniečių darbas yra labai svarbus ir vertas didžiausios pagarbos.

Šiandien Šiluvoje prašysime Dievo palaimos mus saugantiems žmonėms ir kad jų gretas papildytų vis daugiau vyrų ir moterų, kurie dėl mūsų saugumo būtų pasiruošę ištverti bet kokius laikmečio iššūkius.

Evangelija mums pasakoja apie Švč. M. Marijos sužadėtinį Juozapą, kuris pavadintas teisiu vyru. Šventajame Rašte šiuo žodžiu teisus yra vadinami patys geriausi vyrai. Jis buvo susižiedavęs su Marija ir pagal ano meto papročius abu gyveno savo namuose. Juozapui teko skaudžiai išgyventi, kai pastebėjo, kad jo sužadėtinė laukiasi. Jis turėjo teisę viešai apkaltinti ir palikti jį apgavusią sužadėtinę, bet teisusis vyras nutaria tyliai pasitraukti. Nekyla abejonės, kad jis Mariją labai mylėjo, nes tik meilė galėjo padiktuoti tokį elgesį. Juozapo kilniadvasis elgesys buvo apmokėtas su kaupu: apsireiškęs angelas paragino jį nepalikti sužadėtinės Marijos, nes jos nešiojamas kūdikis yra Šventosios Dvasios vaisius. Angelas net nurodė Juozapui, kad gimsiančiam kūdikiui turėsiąs parinkti Jėzaus vardą. Šis vardas hebrajiškai reiškia Gelbėtoją – „Jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“ (Mt 1, 21).

Taigi, šioje istorijoje sutinkame du teisius žmones – Mariją ir Juozapą. Teisius dėl to, kad gyvena pagal sąžinę ir laikosi Įstatymo. Jie abu buvo pašaukti dalyvauti svarbioje misijoje gelbstint žmones iš blogio, kurį vadiname nuodėme.

Policininkai ir prokuratūros darbuotojai taip pat yra pašaukti į svarbią misiją užkirsti kelią nusikaltimams, kurie drauge yra ir nuodėmė, nes jais laužomi Dievo įsakymai. Vairuotojas, nesilaikantis eismo taisyklių ir taip rizikuojantis savo bei kitų sveikata ir gyvybe ne tik nusikalsta ir už tai gali būti baudžiamas, bet ir nusideda, nes laužo įsakymą Nežudyk. Kontrabandininkas, gabenantis per sieną narkotikus ar kitas draudžiamas prekes, nusikalsta valstybės įstatymui, bet drauge nusikalsta ir Dievui, laužydamas net kelis Dekalogo įsakymus: Nevok ir Nežudyk. Jo atvežti narkotikai žudys žmonių sveikatą, jo atgabentos neapmokestintos cigaretės apvogs Lietuvos žmones ir truks lėšų pensijoms, pašalpoms.

Bažnyčios ir teisėsaugos žmonės yra pašaukti panašiai misijai – gelbėti žmones iš nusikaltimų, nuodėmių. Policija dažniausiai susiduria su jau įvykdytais nusikaltimais ir jai tenka dorotis su blogio pasekmėmis. Reikia pasidžiaugti, kad dabartinė policija vis labiau mąsto ne kaip nubausti, bet kaip užkirsti kelią nusikaltimams.

Įstatymai ir sankcijos nėra pajėgūs užkirsti kelio blogiui, nes visada bus ieškoma spragų, kaip įstatymus apeiti. Bažnyčios misija – ugdyti žmogaus sąžinę, kad ji sustabdytų žmogų nuo planuojamo nusikaltimo, o jeigu jis įvyko, kad paskatintų jį kuo greičiau padaryti atgailą ir visa, kas įmanoma, atitaisyti. Gerą sąžinę, vaizdžiai kalbant, galima palyginti su mumyse esančiu ir viską matančiu policininku. Nuo policijos, prokuratūros ar teismų žmogui ne kartą pasiseka išsisukti, nuo sąžinės – niekuomet. Tačiau didžiausia bėda – galimybė neturėti sąžinės.

Dabartinė kultūra per masinės komunikacijos priemones ir kitais būdais labai neigiamai veikia kiekvieną žmogų ir jo sąžinę bukina. Aną dieną klausiausi vieno politiko pokalbio apie vyrų neištikimybes. Politikas aiškino, kad jam neprivalu laikytis kažkieno sugalvotų normų. Kiekvienas vyras, anot kalbėjusiojo, yra patinas, todėl jam elgtis pagal savo patinišką prigimtį yra visiškai normalu. Jeigu šitaip kalbėtų koks nors nusikaltėlis, jo kalbos nepadarytų tiek žalos, kiek jos padaroma tais atvejais, kai į eterį kalba gerai žinomi žmonės. Dabartinėje visuomenėje yra labai gaji nuomonė, kad niekas negali nustatyti moralės normų ir kiekvienas žmogus pats turi spręsti, kas moralu ir kas nemoralu. Toks mąstymas užmigdo žmonių sąžines ir leidžia elgtis taip, kaip jį kreipia patys žemiausi instinktai.

Jėzus Kristus – pasaulio Gelbėtojas atėjo į žemę ne panaikinti Dekalogo. Jis sakė: „Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti“ (Mt 5, 17). Tačiau Jėzus padarė dar daugiau – atnešė didįjį meilės įsakymą: liepė mylėti kiekvieną žmogų, net priešą, bet visuomet atmesti nuodėmę, nes ji nesuderinama su meile ir žmogaus orumu. Jėzus paskleidė gailestingumo šviesą, pakviesdamas nepraeiti pro šalį, kai žmogus fiziškai ar dvasiškai yra sužeistas.

Atlaidų šventimas turi daug uždavinių: pagarbinti mūsų Viešpatį, atsiverti jo veikimui mūsų sielose, paprašyti Švč. M. Marijos globos. Bet ne mažiau svarbus uždavinys – iš šių atlaidų parsivežti dar jautresnę sąžinę, raginančią gerai atlikti pareigas, į kiekvieną žmogų žvelgti Kristaus akimis, netoleruoti blogio, bet gerbti žmogų ir bandyti padėti jam prisikelti.

Išskirtinę pagarbą noriu pareikšti mūsų ugniagesiams gelbėtojams. Šių vyrų darbas pelno visų mūsų didelę pagarbą ir įvertinimą. Jie gelbsti ne tik žmonių turtą, bet ir pačius žmones. Maldoje palinkėkime jiems Dievo palaimos vykdant savo pareigas.

Arkivyskupas S. Tamkevičius

Ganytojo žodis

BROLIAI SESERYS, šiandien mūsų užduotis – nenusiminti, save dovanoti kitiems meilės būdu ir šitaip mūsų krašte įtvirtinti vienybę, solidarumą per save leidžiant Dievo Dvasiai įeiti į pasaulį, būti Jos kanalu. Dievas ieško tokių liudytojų, kurie gyventų tiesa ir dvasia ir Jo artumą dovanotų pasauliui.
Tegu ŠVENTOJI DVASIA kreipia, džiugina ir drąsina mūsų širdis skelbti Gerąją Naujieną.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo herbas
+ Kęstutis KĖVALAS

Liturginis kalendorius

Pamaldos

Kauno arkivyskupijos II sinodas

Šiluva

Parama

Svečių namai

Svečių namai

Svečių namai

Šv. Kazimiero knygynas Kaune