Kovo 7 dieną Kaune, VDU Katalikų teologijos fakulteto Didžiojoje auloje, vyko susitikimas su prof. Dominiqueʼu Woltonu (Prancūzija), pasaulyje žinomu komunikacijos specialistu, Paryžiaus Nacionalinio mokslinių tyrimų centro direktoriumi, tarptautinio „ Hermès“ žurnalo steigėju, daugiau kaip 30 knygų, tarp jų – ir knygos „Popiežius Pranciškus. Pokalbiai su Dominique Wolton. Politika ir visuomenė“ autoriumi.
Didžiojoje auloje susitikimo dalyvius pasveikino VDU KTF dekanas dr. Benas Ulevičius, o renginį moderavo doc. Vytautas Ališauskas, buvęs Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo Sosto.
„Popiežius Pranciškus – popiežius, atėjęs į naują – globalizuotą pasaulį. Kilęs iš Lotynų Amerikos, turintis kitokį pasaulio suvokimą“, – sakė prof. Dominiqueʼas Woltonas, paminėdamas, jog Šventojo Tėvo nepažinojo, tačiau greit suprato, jog ši asmenybė verta knygos (Woltonas yra ir gerokai anksčiau išleistos knygos apie prancūzų kardinolą Jean Marie Lustiger autorius).
„Popiežius Pranciškus yra komunikacijos genijus, jis kalba visiems suprantama kalba“, – pabrėžė prof. Woltonas, pažinęs Šventąjį Tėvą iš 12 tiesioginių susitikimų per metus, kurie užtrukdavę ilgiau kaip po valandą rengiant minėtą pokalbių knygą ir kalbantis su Pranciškumi įvairiomis temomis – apie taiką, karą, tradicijas, Bažnyčią, migraciją ir pan.
Autorius sakė, jog pats yra katalikas, tačiau aktyvus Bažnyčios ir valstybės atskyrimo ir laisvos minties šalininkas. Jo pasakojimu, dialogas su Pranciškumi buvęs intelektualus, tačiau Pranciškus nebuvo tasai, kuris norėdavo būtinai įtikinti savo pozicija. Autorius pabrėžė puikų popiežiaus humoro jausmą, Jo mintyje aiški neigiama nuostata turtingųjų atžvilgiu – jis akivaizdžiai mėgsta vargšus, visai nesidomi prestižo reikalais. Tai dvasios (o ne „komunistuojantis“) žmogus, tiesiog labai nemėgstantis nelygybės. Be kita, paklaustas, ką laikąs didžiausia nuodėme, popiežius Pranciškus atsakęs, jog tai pirmiausia veidmainystė ir dvasios rigidiškumas.
„Aš nesu teologas, aš esu tarnas“, – priminė D. Woltonas Pranciškaus žodžius, kurie, pasak knygos autoriaus, visiškai nereiškia jo priešpriešos su Benediktu XVI. Benedikto XVI žodynas vokiečių teologo, jis europietis. Popiežius Pranciškus kalba visiems suprantamai. Kita vertus, Pranciškus, nors ir kilęs iš Lotynų Amerikos, turi europietiškas šaknis (jo tėvai italai emigrantai Argentinoje), kalba apie Europą kaip „močiutę“, kuri jau pasenusi ir pavargusi, tačiau turinti nubusti savo dvasia. Be kita, minėtas popiežiaus Pranciškaus noras suartėti su Maskvos bei Konstantinopolio ortodoksų Bažnyčiomis bei artimesnis ryšys su islamu. Pasak svečio, islamas neturi daryti įtaką Europos politikai. Islamas iš vidaus turi būti atskirtas nuo politikos, kaip yra ir krikščionybės atžvilgiu. Popiežius Pranciškus baisisi karais; Vatikanas yra aktyvus taikos šalininkas – pasak svečio, visas pasaulis žino, jog Vatikano diplomatijos bruožas yra tarpininkavimo, suartėjimo pozicija.
Užbaigdamas susitikimą, svečias sakė, jog yra susidomėjęs Baltijos šalimis, žavisi mūsų pastangomis išsaugoti savo tautiškumą ir iš to kylančią politinę drąsą.
Šis renginys buvo Frankofonijos mėnesio Kaune (jo metu supažindinama su prancūzakalbių šalių kultūra) dalis. Kovo 6 d. prof. Dominiqueʼas Woltonas skaitė pranešimą „Triukšmas ir tyla politinėje komunikacijoje“ tarptautinėje konferencijoje VDU.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
