„Tau – verbų šakelės žalios, Tau – Osana, Dieve mūs!“ – ši Viešpaties Kančios (Verbų) sekmadienio giesmė kovo 25-ąją lydėjo gausias tikinčiųjų procesijas arkivyskupijos bažnyčiose jau užbaigiant gavėnios – atgailos ir gerų darbų metą ir žengiant į didįjį velykinį Jėzaus Kančios ir Prisikėlimo Tridienį.
Paminėti pergalingojo Jėzaus įžengimo į Jeruzalę prieš savo kančios golgotą kauniečiai gausiai susirinko ir arkikatedroje bazilikoje, kad pasveikintų Jėzų, kaip Jį džiaugsmo šūksniais, kaip savo Karalių ir Mesiją, klodami palmių šakas po asilaitės kojomis, sutiko ano meto žmonės. Atėjo, kad pagerbtų Jį dalyvaudami lig šiol išlikusioje labai senoje Verbų sekmadienio apeigoje – iškilmingoje procesijoje su tądien pašventintomis verbų šakelėmis rankose ir jau mokydamiesi žvelgti bei priimti artėjančios Jėzaus kančios gelmę.
Procesijoje drauge su liturgijai vadovavusiu Kauno arkivyskupu Lionginu Virbalu SJ žengę paskui Jėzų Jo triumfo ir Jo kančios keliu, netrukus jos dalyviai stojo klausytis mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kančios istorijos iš Evangelijos pagal Morkų (Mk 14), kurią paskelbė prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS.
Vėliau homiliją pasakęs arkivyskupas atkreipė dėmesį į apimantį dvejopą jausmą. Juk Verbų sekmadienį – visai greta Viešpaties šlovė ir kančia. Visai greta – žmonių, sveikinančių Jėzų, džiaugsmo šūksniai, o netrukus – žeminantis pasityčiojimas iš Jėzaus, nepaprastas žmonių žiaurumas. Šią dieną, pasak ganytojo, svarbiausia žvelgti į patį Jėzų, kad Jis, kaip ir procesijoje, taip ir mūsų gyvenime, žengtų su mumis ir arti mūsų – kaip draugas, kaip brolis.
„Jėzus yra Dievas, bet Jis nusižemina ir keliauja su mumis“, – priminė ganytojas popiežiaus Pranciškaus žodžius, darsyk atkreipdamas dėmesį ir į ką tik girdėtą apaštalo Pauliaus Laišką filipiečiams: „Jis <...> apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą“ (Fil 2, 7).
„Didžioji savaitė mums parodo šio nusižeminimo bedugnę“, – sakė arkivyskupas, kalbėdamas apie būsimą Jėzaus kančią ir mus pačius jos atžvilgiu. Mes gailimės Jėzaus, atjaučiame Jo skausmą. Tačiau ar šis gailestis nebūna fariziejiškas, kai mūsų gyvenimas prasilenkia su Evangelija?
Pasak popiežiaus Pranciškaus, Dievas per Jėzaus kančią labiausiai į mus atgręžia savo veidą. Jėzaus kančia paliečia greta Jo kryžiaus buvusį nusikaltėlį. Tai iš tiesų meilė, atnešanti gyvybę ten, kur buvo mirtis, meilę – ten, kur buvo neapykanta.
„Esame kviečiami rinktis Jėzaus kelią, tarnavimą kitiems, pasiaukojimą, savęs užmiršimą, egoizmo atsisakymą. Prašykime malonės suprasti Jėzaus nusižeminimą dėl mūsų“, – sakė arkivyskupas, paragindamas kiekvieną apmąstyti tai, išgyvenant Didžiosios savaitės slėpinius.
Visuotinėje maldoje Dievo gailestingumo – dėl skaudžios Jėzaus kančios – be kitų, buvo melsta ir jaunimui. Verbų sekmadienį minima Pasaulinė jaunimo diena, tad šią dieną Šventosios Dvasios šviesos ypač prašyta jaunų žmonių susitikimui su Kristumi.
Užbaigiant pamaldas, jų dalyviai buvo pakviesti krikščioniškai švęsti Didžiąją savaitę, dalyvauti Didžiojo tridienio pamaldose. Kauniečiai ir miesto svečiai ypač kviečiami gausiai dalyvauti Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio procesijoje nuo Įgulos bažnyčios į arkikatedrą baziliką. Procesijos pradžia 20 val.
Prieš suteikdamas palaiminimą, arkivysk. L. Virbalas paragino apmąstyti Jėzaus kančią drauge einant Kryžiaus kelią miesto gatvėmis, taip pat jį (per televizijos transliaciją Didįjį penktadienį, 22 val.) melstis kartu su popiežiumi Pranciškumi, kuris eis jį Romoje prie Koliziejaus. Šiemet, kai džiugiai laukiame popiežiaus Pranciškaus apsilankymo Lietuvoje, jau dabar, pasak ganytojo, atverkime širdis, su dar didesne meile priimkime jo palaiminimą, kurį Velykų sekmadienį Šventasis Tėvas skirs Romos miestui ir visam pasauliui.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
